Opoziciniai konservatoriai dalijasi prorusiškos žiniasklaidos publikacijomis, kuriose naujasis valdybos narys O. Laneckis laido patarimus, kaip apeiti Vakarų sankcijas, teikia ekspertines įžvalgas baltarusių ir rusų aviacijos sektoriui, kaip į šalis privilioti pigių skrydžių bendroves. Į valdybą O. Laneckį paskyrė susisiekimo ministras Juras Taminskas, kuris atsakomybės kratosi – tikina, kad šios informacijos apie kandidatą neturėjo ir pasitikėjo VSD išvada.
Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Laneckio komentarai prokremliškoje žiniasklaidoje kelia klausimų
Vos susisiekimo ministras Juras Taminskas paskyrė naująją Lietuvos oro uostų valdybą, dėl vieno jos nario – Oleksandro Laneckio – jau priverstas aiškintis. Socialiniuose tinkluose opozicijos konservatoriai, taip pat keli visuomenininkai, tarp kurių ir Andrius Tapinas, atkapstė rusų žiniasklaidos straipsnius, kuriuose ryškėja ilgamečiai O. Laneckio ryšiai su Rusijos ir Baltarusijos aviacijos rinkomis. J. Taminskas atsakomybės kratosi, sako, kad šios informacijos apie kandidatą neturėjo ir pasitikėjo VSD išvada.
„Iš VSD buvo gauta pažyma švari, be jokių indikacijų“, – sakė susisiekimo ministras Juras Taminskas.
„Klausimas ir pačiai VSD – jei viešai prieinami šaltiniai, net be jokio specialaus pasirengimo, duoda visą tą klausimų ir vertinimų amplitudę, tai norėtųsi ir VSD komentaro“, – kalbėjo Seimo narys, konservatorius Mindaugas Lingė.
Viešose rusų ir baltarusių publikacijose naujasis vieno svarbiausių Lietuvos strateginių objektų valdybos narys O. Laneckis dalijasi patarimais, kaip apeiti Vakarų sankcijas. Pavyzdžiui, kaip Rusijos ar Baltarusijos oro bendrovė galėtų per Afrikos ar Azijos valstybę nupirkti naudotus lėktuvus.
Laneckis tikina bendravęs tik su nepriklausoma žiniasklaida
„Pagal šią schemą oro linijų bendrovė naudotus užsienietiškus lėktuvus įsigyja per „draugišką oro bendrovę“ vienoje iš Afrikos ar Azijos valstybių. Nupirkti orlaiviai nuo pusmečio iki metų laikomi nedideliame oro uoste, o vėliau maždaug mėnesiui perskraidinami į kitą oro uostą atlikti bazines technines apžiūras.
Po to lėktuvai perparduodami fiktyvioms bendrovėms Omane, Madagaskare arba Tadžikistane ir ten registruojami“ – aiškino valdybos narys Oleksandras Laneckis.
Pats O. Laneckis tai vadina iranietiška metodika ir sako, kad tokiu principu 2024-aisiais esą pasinaudojo „Belavia“. Tačiau pats O. Laneckis teisinasi, kad bendravo esą su Europoje veikiančiomis nepriklausomomis ir Rusijos opozicinėmis žiniasklaidos priemonėmis, tokiomis kaip „Novaja Gazeta“ ir „Meduza“, taip pat Europos žiniasklaida, pavyzdžiui, „Deutsche Welle“.
„Mano citatas, nenurodydamos pirminio šaltinio, ne kartą perspausdino ir Rusijoje veikiančios žiniasklaidos priemonės. Tai, kad mano komentarą ar citatą be mano žinios panaudojo kita žiniasklaidos priemonė, savaime nereiškia nei bendradarbiavimo su ja, nei juo labiau „patarimų“ jai“, – tikino O. Laneckis.
Visgi informacija viešojoje erdvėje rodo, kad O. Laneckis dažnai ir noriai bendrauja su prokremliška Rusijos žiniasklaida. Štai iškalbingas ir 2023-iųjų „Vedomosti“ publikacijoje O. Laneckio komentaras, pateikiamas sakinyje, kuriame Rusijos karas Ukrainoje vadinamas trumpiniu SVO – „specialiąja karine operacija“.
„Klausimas – kas labai norėjo, kad ši kandidatūra būtų pasirinkta? Ar tai interesai? Matome, kad asmuo aktyviai dirba rytietiškoje rinkoje, konsultavęs Baltarusijos valdžios institucijas, kaip pritraukti pigių skrydžių bendroves“, – kalbėjo M. Lingė.
Oleksandras Laneckis traukiasi iš LTOU valdybos
Viešumoje kilus abejonių dėl galimų sąsajų su Rusija ir Baltarusija bei bendravimo su prorusiška žiniasklaida, iš pareigų traukiasi į naująją Lietuvos oro uostų (LTOU) valdybą šią savaitę paskirtas nepriklausomas jos narys Oleksandras Laneckis.
Apie sprendimą jis ketvirtadienį pranešė feisbuke: „Noriu informuoti, kad priėmiau sprendimą atsisakyti Lietuvos oro uostų valdybos nario pareigų.
O. Laneckis teigė besitraukiantis, nes nenori užkrauti „nereikalingos naštos bendrovei ir jos veiklai“, taip pat siekdamas apsaugoti artimuosius „nuo nepagrįsto spaudimo“.
Jis darkart paneigė viešumoje iškeltus jo ryšius su Rusijos ir Baltarusijos veiksmais bei neva rusiškai žiniasklaidai teiktus komentarus, pavyzdžiui, apie tai, kaip šių šalių aviacijos sektoriui apeiti Vakarų sankcijas.
„Nesutinku su man viešai mestais kaltinimais. Laikau juos nepagrįstais, tikrovės neatitinkančiais ir žeminančiais tiek mano, tiek mano vadovaujamos bendrovės reputaciją, kurta daugiau nei dešimtmetį sąžiningo darbo Lietuvos aviacijos sektoriuje“, – rašė O. Laneckis.
„Vertinu tai kaip šmeižtą ir politiškai motyvuotą susidorojimą“, – pridūrė jis.
Ministras kratosi atsakomybės ir kreipiasi į VSD
Nepaisant viešoje erdvėje skelbiamų dešimčių publikacijų, susisiekimo ministras J. Taminskas sako, kad informacijos nevertins. Tačiau pats ministras dar šiandien kreipėsi į VSD su prašymu pakartotinai įvertinti O. Laneckį.
„Neskaitau rusiškos žiniasklaidos, tai, kas skelbiama, yra rusiškos žiniasklaidos citatos“, – minėjo J. Taminskas.
Konservatoriai kelia klausimus ne tik dėl O. Laneckio, bet ir dėl kandidatų atrankos. Pasak M. Lingės, į tris nepriklausomų valdybos narių vietas pretendavo apie 67 kandidatai, o dalis esą net nebuvo pakviesti į pokalbį.
„Matyt, norint paskirti norimus asmenis, būdai yra ir prie gero modelio“, – pridūrė M. Lingė.
Tuo metu Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas primena, kodėl šiuo atveju kartelė apskritai aukštesnė nei eiliniam valstybės įmonės paskyrimui.
„Valdybos tokių strateginių objektų kaip susisiekimo – geležinkelių, oro uosto ir kitų institucijų, yra nepaprastai svarbios, juo labiau, kad šiandien Rusija yra nusiteikusi, kaip taikinys yra strateginės reikšmės objektai, ir gali būti įvairių provokacijų, o žinoma, jie tas kartotekas, duomenis gali pažiūrėti, kas jiems galėtų pagelbėti“, – pasakojo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
