Dėl sunkmečio mažiau pasitikėdami vieni kitais, fiziniai ir juridiniai asmenys kreipiasi į antstolius prašydami konstatuoti faktines aplinkybes, kad užfiksuoti įrodymai padėtų spręsti galimus ginčus.
Vis dėlto to papildomų teisinių saugiklių naudojimo lygis Lietuvoje tebėra gana žemas ir antstolių paslaugos sudaro vos keletą procentų visos antstolių veiklos. Apie tris ketvirtadalius šių paslaugų užsakoma didžiuosiuose miestuose, o periferijoje jų vartojimo tradicijos formuojasi lėtai.
Tokias tendencijas atskleidžia Antstolių informacinės sistemos duomenys apie faktinių aplinkybių konstatavimo paslaugos dinamiką per 2003 – 2008 metus. Per pastaruosius šešerius metus faktinių aplinkybių konstatavimo mastas padidėjo beveik 10 kartų. Jeigu 2003 metais faktines aplinkybes antstoliai konstatavo 310 kartų, tai 2007 metais privačių asmenų prašymu buvo surašyta 2517 protokolų, o per 2008 metus – jau 3077 protokolai. Tačiau 76 proc. visų protokolų pernai surašyta trijuose didžiuosiuose miestuose: 46 proc. Vilniaus mieste ir rajone, 19 proc. – Kaune, 11 proc. – Klaipėdoje. Likusieji 24 proc. antstolių surašytų protokolų tenka visiems kitiems Lietuvos miestams ir rajonams.
Pasak sostinės antstolio Rimanto Vižainiškio, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas yra viena iš universaliausių teisinių priemonių, padedančių spręsti finansines problemas arba jų išvengti. Šiuo metu, kai daugelis statybos bendrovių vėluoja vykdyti sutartinius įsipareigojimus, avansines įmokas sumokėję būstų pirkėjai patiria nuostolių. Todėl žmonės kreipiasi į antstolius, prašydami užfiksuoti, kokie darbai realiai atlikti, kokie nepadaryti, kad būtų lengviau nutraukti statybininkų pažeidžiamas sutartis ir prisiteisti statybose įšaldytas lėšas.
Prašymai teisinėmis priemonėmis užfiksuoti statybos darbų eigą ar kokybę ypač populiarūs. Tačiau daugėjant įmonių bankrotų, antstolių pagalbos vis dažniau kreipiamasi ir bankroto procedūrų metu. Siekiant apsidrausti nuo galimų pretenzijų ar ginčų, antstoliai kviečiami užfiksuoti perduodamus likviduojamų įmonių dokumentus, gamybos priemones ir kitus daiktus. Faktinių aplinkybių konstatavimo paslauga taip pat naudojasi įvairios organizacijos, pradėdamos ir baigdamos kokius nors darbus ar pasirašydamos sutartis. Apsidraudžiant nuo galimai nesąžiningų kitos šalies veiksmų, norima užfiksuoti objekto, jame esančių daiktų ir privažiavimo kelių būklę.
Periferijoje dirbantys antstoliai sako, kad faktinių aplinkybių konstatavimas taip pat plačiai pritaikomas ir čia, tačiau kaimiškose vietovėse šios paslaugos paklausa vis dar menka. Kaip teigia Vilkaviškio antstolis Algimantas Maliukevičius, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai naudingi sprendžiant ginčus dėl bendrojo naudojimo kelių, žemės sklypų ribų arba ginant pažeistas vartotojų teises. Pavyzdžiui, sudėti netinkamo modelio langai viename privačiame bute buvo nedelsiant pakeisti, kai tik užsakovė pateikė įmonei antstolio surašytą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą.
Pagal LR Civilinio proceso kodekso 635 straipsnį ir Antstolių įstatymo 23 straipsnį faktinių aplinkybių konstatavimas yra smulkus antstolio objektyviai matomų faktinių aplinkybių aprašymas faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Konstatuojamos faktinės aplinkybės papildomai gali būti fiksuojamos vaizdo ir garso įrašymo priemonėmis.
