Pasak „The Times“, C. Alcarazo ilgametis atstovas Albertas Molina grupei pranešė, kad septynių „Didžiojo kirčio“ turnyrų čempionas iš kampanijos pasitraukė dar prieš šių metų „US Open“.
Šis sprendimas priimtas po beveik penkis mėnesius trukusios C. Alcarazo pertraukos dėl riešo traumos. Sugrįžęs į kortus ispanas vis dažniau kalba ne apie pinigus, bet apie tai, ar nereikėtų keisti dabartinio teniso kalendoriaus.
Kova dėl didesnės „Didžiojo kirčio“ turnyrų pajamų dalies žaidėjams prasidėjo dar 2025 metų kovą. Tarp iniciatyvą palaikiusių žaidėjų buvo C. Alcarazas, Jannikas Sinneris, Aryna Sabalenka ir Coco Gauff.
Žaidėjai siekė, kad iki 2030 metų jiems tenkanti dalis nuo „Didžiojo kirčio“ turnyrų generuojamų pajamų išaugtų iki 22 proc. Taip pat buvo reikalaujama geresnių sąlygų žaidėjams bei didesnio jų vaidmens priimant sprendimus, susijusius su teniso ateitimi.
Ilgą laiką ši diskusija vyko už uždarų durų, tačiau 2026 metų sezono metu situacija pasikeitė. A. Sabalenka net užsiminė apie galimą žaidėjų boikotą, o J. Sinneris taip pat neslėpė nusivylimo situacija.
„Čia labiau kalbama apie pagarbą. Manau, kad mes atiduodame gerokai daugiau, nei gauname atgal“, – tuomet sakė J. Sinneris.
Prieš „Roland Garros“ startą žaidėjai sumažino savo dalyvavimą žiniasklaidos renginiuose iki maždaug 15 proc. numatyto laiko. Tai buvo tarsi simbolinis protestas.
Tiesa, C. Alcarazas šioje kampanijoje nedalyvavo aktyviai – dėl riešo traumos jis praleido ne tik „Roland Garros“, bet ir Vimbldoną.
Vimbldono turnyras šiemet padidino bendrą prizinį fondą iki rekordinės 64,2 mln. svarų sterlingų sumos, tačiau žaidėjų tai iki galo neįtikino. Artėjant „US Open“, buvo imtasi ir kitų veiksmų.
JAV teniso asociacija (USTA) bendrą žaidėjų kompensacijų sumą padidino 20 proc. – iki 108 mln. JAV dolerių. Į šią sumą įtrauktos ir 2 mln. dolerių vertės žaidėjų paramos programos lėšos. Be to, keturi „Didžiojo kirčio“ turnyrai susitarė įsteigti žaidėjų tarybą.
Vis dėlto C. Alcarazo pasitraukimas susilpnino vieningo žaidėjų fronto įvaizdį. J. Sinneris, A. Sabalenka ir kiti tenisininkai toliau kovoja dėl didesnės turnyrų pajamų dalies, o C. Alcarazas vis daugiau dėmesio skiria ATP kalendoriui. Ispanas jau perspėjo, kad artimiausiais metais neketina žaisti beveik 40 savaičių per sezoną, nes toks krūvis neišvengiamai didina traumų ir nuovargio riziką.
„Ateityje darysiu pertraukas, kai kurios iš jų bus ilgesnės. Galbūt ne keturių mėnesių, bet vieno ar dviejų mėnesių. Praleisiu kai kuriuos turnyrus, nes neįmanoma žaisti juose visuose“, – yra sakęs C. Alcarazas.
Analitikai taip pat palaiko žaidėjų poziciją, kad vien prizinių fondų didinimo nebepakanka. Jų pagrindinis tikslas – gauti fiksuotą dalį nuo bendrų „Didžiojo kirčio“ turnyrų pajamų, kad augant turnyrų pajamoms didesnę naudą pajustų ir patys tenisininkai.
Teniso analitikas Jonas Wertheimas pajamų dalijimąsi pavadino vienu sudėtingiausių derybų klausimų. Nors Vimbldonas ir „US Open“ sutinka didinti prizinius fondus, turnyrai kol kas nėra pasirengę žaidėjams atiduoti tiesioginės dalies nuo savo verslo pajamų.
„Roland Garros“ šiuo klausimu buvo žengęs toliau ir pasiūlė realų pajamų dalijimosi modelį, tačiau ir čia kyla klausimų dėl apskaitos. Galutinį rezultatą gali lemti tai, kas laikoma pajamomis, kokios išlaidos iš jų atimamos ir kaip vertinamos investicijos į turnyrų infrastruktūrą, todėl diskusija jau seniai peržengė vien didesnių prizinių fondų ribas.
Lietuvos komandų atrankas į UEFA turnyrus stebėkite specialiame futbolo transliacijų polapyje. Daugiau skaitykite futbolo naujienų skiltyje.
