Didžiausiu šio ryto priešu tapo ne dykumos smėlis, o bivako buitis. Persikėlus iš viešbučio į palapinę, kurią teko statyti tiesiog ant aštrių akmenų, lenktynininkui nepavyko užmigti beveik iki pat aušros.
Daugiau naujienų apie Dakaro ralio dalyvius ir Saudo Arabijoje vykstančias varžybas – specialioje „Dakaro ralis 2026“ rubrikoje.
„Užmigti pavyko tik apie penktą ryto. Per visą naktį pailsėjau vos pusantros valandos, tad jėgų startui, tiesą sakant, turiu nedaug“, – atviravo A. Veliamovičius. Dakaro ralyje, kur reikalinga maksimali koncentracija, toks poilsio trūkumus tampa papildomu rizikos faktoriumi.
Trasoje – dulkių siena
Vos pajudėjęs į trasą, Albertas susidūrė su dar viena Dakaro rykšte – dulkėmis. Dėl sauso grunto ir intensyvaus starto srauto regimumas tapo nulinis.
Sportininko teigimu, kylančios dulkės prieš akis suformuoja „baltą sieną“, kurioje praktiškai neįmanoma įžiūrėti nei trasos reljefo, nei kliūčių.
Po varginančio vakarykščio etapo lenktynininkas viliasi, kad šiandienos 422 kilometrai bus „švaresni“ – be techninių nesąmonių ir akmenų, kurie negailestingai laužo techniką.
Lietuvos komandų atrankas į UEFA turnyrus stebėkite specialiame futbolo transliacijų polapyje. Daugiau skaitykite futbolo naujienų skiltyje.
