Skaičiuojama, kad bent 300 tūkst. Lietuvos gyventojų yra emigravę į JK. Daugelis jų dirba ir turėtų sulaukti pensijos.
Tačiau vietos valdžia siūlo gerokai pailginti pensinį amžių. Taigi užtarnauto poilsio ir piniginių išmokų teks laukti ilgiau.
7 metais paspartins pensinio amžiaus didinimą
Dabar JK buvo numatyta pensinį amžių padidinti iki 67 metų laikotarpiu nuo šių metų balandžio iki 2028 m. Taigi pagal šiuo metu pagal galiojančius teisės aktus numatoma, kad šis rodiklis turėtų pasiekti 68 metų lygį 2044–2046 m.
Visgi pranešama, kad JK vyriausybė nusprendė paspartinti pensinio amžiaus didinimą.
Numatoma, kad pensinis amžius bus padidintas iki 68 metų laikotarpiu nuo 2037 iki 2039 metų.
Tai septyneriais metais anksčiau nei šiuo metu teisės aktuose numatytas 2044–2046 metų grafikas.
Tai reikštų, kad apie penki milijonai žmonių, kurių amžius dabar yra nuo 49 iki 55 metų, turės dirbti dar vienerius metus, kol įgys teisę gauti išmokas.
Skaičiuojama, kad taip jie praras apie 12 500 svarų (14 689 eurus), tačiau vyriausybei leis sutaupyti 6 milijardus svarų (7 mlrd. eurų) per metus.
Tai reiškia, kad ilgiau pensijos tektų laukti ir tokio amžiaus lietuviams, dirbantiems JK.
Panašūs pokyčiai ir kitose valstybėse
Visgi JK nėra vienintelė valstybė, kalbanti apie pensinio amžiaus didinimo paspartinimą.
Visai neseniai apie tai buvo kalbama ir Vokietijoje, kuri svarsto pakelti valstybinį pensinį amžių iki 70 metų.
Tai siūlo vyriausybės sudaryta pensijų komisija. Jos planuose numatoma, kad pensinis amžius būtų didinamas palaipsniui – maždaug kas dešimtmetį, o pokyčiai galėtų tęstis iki 2092 metų.
Be to, pensinis amžius būtų susietas su žmonių gyvenimo trukme: jei gyventojai gyvens ilgiau, jie turėtų dirbti ilgiau.
Tokių pokyčių priežastis – demografinė problema. Vokietijoje gyventojai sparčiai sensta, o kasmet darbo rinką palieka apie 400 tūkst. žmonių daugiau, nei į ją ateina. Dėl to mažėja darbuotojų ir auga spaudimas pensijų sistemai.
Ekspertai teigia, kad toks modelis – pensinio amžiaus siejimas su gyvenimo trukme – gali būti logiškas sprendimas. Tačiau jie taip pat perspėja, kad delsiant reformuoti sistemą, pokyčiai gali būti dar staigesni ateityje.
Lietuvoje nebūtinai išspręstų problemą?
Tiesa, Lietuvoje tai pat jau nemažai metų aktyviai diskutuojama apie sparčiai senstančios visuomenės problemą. Neretai galima išgirsti ir panašius siūlymus kaip JK ir Vokietijoje.
„Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė atkreipė dėmesį, kad ateityje, gausioms kartoms pasiekiant pensinį amžių, o į darbo rinką įsiliejant mažiau skaitlingoms kartoms, ši disproporcija tik aštrės ir kels vis didesnes socialines, ekonomines ir fiskalines įtampas.
Anot ekonomistės, tai rodo ir niūrios Valstybės duomenų agentūros prognozės. Pasak jų, 2050 m. šis santykis tesieks 1,9, tai reiškia, kad vieną senjorą išlaikys beveik du asmenys.
Nepaisant opios visuomenės senėjimo problemos, pašnekovė mano, kad pensinio amžiaus vėlinimas – labai techninis problemos sprendimas, kuris nebūtinai bus veiksmingas.
„Vis dėlto, darbo rinką veikia ir kiti radikalūs pokyčiai, kurie gali stipriai iškreipti norimą rezultatą. Iš vienos pusės, ilgėjant gyvenimo trukmei ir gerėjant vyresnio amžiaus žmonių sveikatai ir darbingumui, natūralu ir sveika tai, kad dirbama ilgiau. Tačiau nemažai rizikų dėl priešpensinio amžiaus ilginimo slepia ir stipriai besikeičianti darbo rinka.
Ne visos darbo rinkos net ir Europoje pasižymi sėkmingais vyresnio amžiaus asmenų įsidarbinimo rodikliais, gajais mokymosi visą gyvenimą įpročiais, jose vyraujančiomis nuoseklios ilgalaikės karjeros galimybėmis, efektyvia tobulinimosi ar profesijos keitimo sistema“, – aiškino ji.
„Artea“ banko vyriausioji ekonomistė pažymėjo, kad stebint, kokią reikšmingą technologinę pažangą šiandien išgyvena pasaulis, kaip keičiasi darbo rinka įsigalint dirbtinio intelekto įrankiams, nelieka abejonių, kad tai stipriai paveiks ir šį visuomenės socialinį kontraktą.
„Taigi, net ir priešpensinio amžiaus ilginimas pensijų sistemos stabilumo kontekste nėra panacėja, nes atitikti darbo rinkos poreikius, įsidarbinti ar išlaikyti darbo vietą gali sektis vis sunkiau.
Net ir dabar, stebint Lietuvoje susiklosčiusią situaciją po pastarojo pensinio amžiaus vėlinimo, akivaizdu, kad šis sprendimas veikia tik su išlygomis. Stebint problemą, kuomet senjorams likus nedaug laiko iki pensijos sunku įsidarbinti, teko keisti ir adaptuoti nedarbo išmokų tvarką“, – komentavo specialistė.
Reikia ir pačių žmonių pastangų
Pasak ekonomistės, šiai problemai vieno sprendimo nėra, nes ji paliečia daugelį sričių.
„Pirmiausia, prisitaikymas prie senėjančios visuomenės iššūkių priklauso nuo kompleksinių švietimo, perkvalifikavimo ir mokymosi visą gyvenimą priemonių ir pačių žmonių pastangų ir noro išlikti darbo rinkoje.
Antra, svarbų vaidmenį šiai nepalankiai tendencijai atremti vaidina ir pensijų sistemos atsparumas, kiekvieno mūsų sukauptos asmeninės atsargos senatvei“, – komentavo pašnekovė.
Ekonomistė atkreipė dėmesį, kad prastėjant dirbančiųjų ir senjorų santykiui, atsparesnės yra daugiapakopės pensijų sistemos, kur pensijas lemia ne vien einamųjų įmokų-išmokų pakopa, bet ir individo išmokos iš per darbingą gyvenimo etapą sukaupto turto.
„Galiausiai, demografijos problemas švelninančios priemonės – tvarios gimstamumo skatinimo ar atidžiai valdomos migracijos politikos.
Tai užduotis ir kiekvienam iš mūsų: nuoseklios ir tęstinės pastangos mokytis ir tobulėti visą gyvenimą, rūpintis savo sveikata ir kaupti finansines atsargas ar turtą – receptas, kuris leis atsispirti šioms ilgalaikėms tendencijoms, ar bent jau padidins mūsų manevro laisvę ateityje“, – nurodė I. Genytė-Pikčienė.
Visgi ji neatmeta galimybės, kad ateityje prie pensinio amžiaus ilginimo Lietuvos valdžia sugrįš dar ne kartą.
