Motina - žmogaus kūrėja, jo vaikystę supanti saule dvelkiančiomis rankomis... Motina - pasaulio sutvėrėja, siekianti padaryti jį taikų ir giedrą... Motina - meilės nešėja, ją dalinanti ne tik saviems, bet ir svetimiems vaikams...
Tegul tokias metaforas, po kuriomis galėtume pasirašyti kiekvienas iš mūsų, ir toliau kuria poetai, gražiausiais epitetais pamaloninantys visas pasaulio Motinas! Juk šiltų žodžių niekada nebūna per daug. Tačiau tenetrūksta gera linkinčių, padėką išreiškiančių, jautrių žodžių ne tik poezijoje, bet ir žemiškoje kasdienybėje. Motinos laimingos, kai girdi juos, tariamus savo vaikų lūpomis.
Savo Mamytei šios pavasarinės šventės proga linkiu kuo geresnės sveikatos, kad nedingtų noras darbuotis judrioje Prienų ligoninės rūbinėje, kad užtektų jėgų rūpintis didesnės pagalbos laukiančiomis kaimynėmis, kad nepritrūktų laiko ir jėgų suguldyti popieriuje savo gyvenimo atsiminimų, kurie jau pradėti rikiuoti. Turbūt tikra teisybė, kad Motinos laimė dažniausiai pavadinama jos vaikų vardais, tad tepaguodžia Tave, Mama, žodžiai, kad Tavo vaikai yra laimingi! Su švente!
Irena Zubrickienė
