Vienas ryškiausių Baltarusijos opozicijos lyderių Aleksandras Milinkevičius - ekscentriškojo šalies vadovo Aleksandro Lukašenkos galvos skausmas. Apie artėjančius Baltarusijos Parlamento rinkimus, prezidentą A.Lukašenką, demokratiją, laisvę ir dešrą dienraštis „Respublika“ kalbėjosi su A.Milinkevičiumi.
Nenorime kenkti A.Lukašenkai
- Baltarusijos Parlamento rikimai vyks po dviejų savaičių. Ko tikitės iš šių rinkimų? Laukiate kokių nors esminių pokyčių šalyje?
- Kai eini į tokius nedemokratinius rinkimus, svarbu paklausti savęs: o kokiu tikslu? Jeigu keltume tikslą padaryti blogiau A.Lukašenkai, tuomet geriau iš viso neiti į rinkimus. Jis nori parodyti, kad Baltarusijoje viskas gerai, klesti demokratija, tad jeigu mes nedalyvautume, jam iš to būtų didelė žala.
Tiesą pasakius, mūsų tikslas yra kitoks. Mes dalyvaujame rinkimuose, nes norime suteikti jiems kitokios informacijos ir tikėjimą, kad kas nors gali pasikeisti, nes apatija Baltarusijoje yra didžiulė.
Šitų rinkimų funkcija skiriasi nuo Vakarų rinkimų, kur siekiama gauti kuo daugiau mandatų. Mes žinome, kad Baltarusijoje realių rinkimų nebus.
Prieš du mėnesius rengėme apklausą ir sužinojome, kad 70 proc. baltarusių mano, jog mūsų rinkimai yra demokratiški. Šiandien taip mano jau 50 proc. Mes rengiame specialią kampaniją norėdami parodyti, kad neturime tikrų rinkimų. Tikiu, kad tai yra didžiulis laimėjimas.
- Jeigu rinkimai būtų iš tiesų demokratiški ir visi kandidatai turėtų lygias sąlygas, kiek procentų balsų jūs realiai galėtumėte surinkti?
- Šiuo metu galėtume surinkti apie 30 proc. Tačiau nepamirškite, kad mes neturime nei televizijos, nei radijo, o mūsų priešų vykdoma totali propaganda. Tokiomis sąlygomis 30 proc. yra neblogas rezultatas.
- Rugsėjo 28 d. renkamas Baltarusijos Parlamentas. Ar įmanoma, kad rezultatais nepatenkinti žmonės tą pačią dieną užplūs gatves ir situacija taps nekontroliuojama?
- Yra dvi alternatyvos. Iš tikrųjų gali atsitikti taip, kad į gatves išeina nepatenkinti žmonės ir reikalauja, jog valdžia trauktųsi. Tą dieną įmanomas netgi kraujo praliejimas, nors aš to kategoriškai nenoriu.
Tačiau yra ir kita galimybė. Valdžia pradeda evoliuciją – reformas ekonomikos srityje, gerinti santykius su demokratinėmis valstybėmis.
Negali atsukti nugaros
- Jūsų manymu, kodėl režimas, dvejus metus kalinęs, paleido vieną iš opozicijos lyderių Aleksandrą Kozuliną?
- Tai ženklas. Pirmiausia Europos Sąjungai (ES) ir Jungtinėms Amerikos Valstijoms. Valdžia siunčia signalą: mes pasiruošę dialogui. Manau, kad ji tikrai to nori, nes turi didžiulių ekonominių problemų.
A.Kozulino paleidimas buvo reikalingas, nes ES šalys dažnai sakydavo: mes pradėsime dialogą ir bendradarbiavimą, jeigu jūs paleisite politinius kalinius.
- Kaip įsivaizduojate Vakarų ir nenuspėjamojo A.Lukašenkos bendradarbiavimą? Ar iš esmės jis įmanomas ir iki kokio lygio?
- Bet kuris Vakarų politikas gali gražiai pasakyti, kad su diktatoriumi jis niekada nebendradarbiausiąs. Galbūt ir teisinga pozicija, jeigu norime pakenkti diktatoriui. Tačiau nereikia pamiršti Baltarusijos žmonių. Jei nebus bendradarbiaujama su Baltarusija, jei baltarusiai nevažinės į ES, studentai negalės vykti studijuoti į užsienį, nebus bendradarbiaujama smulkiojo verslo lygmeniu, tai juk blogai paprastiems žmonėms.
Negalima pamiršti, kad, be A.Lukašenkos, yra dar 10 mln. baltarusių. Aš prieš tai, kad Baltarusija būtų izoliuojama.
O dėl ES politikų, tai noriu jiems pasakyti: bendradarbiauti su Baltarusija galima ir būtina, bet tik tam tikromis sąlygomis. Viskas turi būti daroma pamažu.
Nebus A.Lukašenkos - nebus sistemos
- Šiuose Parlamento rinkimuose jūs savo kandidatūros nekėlėte, ar planuojate dalyvauti prezidento rinkimuose 2011 m.?
- Taip, planuoju. Mano reitingai yra didžiuliai, žmonės mane puikiai pažįsta, tad šioje politinėje situacijoje neturiu teisės trauktis. Jeigu ateis žmogus, geresnis negu aš, prodemokratinių, probaltarusiškų ir proeuropietiškų pažiūrų, būsiu pasiruošęs užleisti jam savo vietą.
- Dabartinė Baltarusija - tai A.Lukašenkos kūrinys? Ar tai tokia sistema, kurioje ir pasitraukus A.Lukašenkai ji galėtų pasiūlyti ne vieną „lukašenką“ ir sėkmingai gyvuoti toliau?
- Esu įsitikinęs, kad tai yra labai personafikuota sistema. Nemanau, kad kas nors kitas galėtų
lengvai jai vadovauti. A.Lukašenka – talentingas politikas, populistas. A.Lukašenka pasinaudojo nepopuliariomis liberaliomis reformomis, ekonominiais sunkumais, nostalgija sovietmečiui ir taip atėjo į valdžią. Tačiau populizmas yra laikinas dalykas - reikia atsakyti už savo žodžius.
Kremlius lengvai mūsų neatiduos
- Gerai, įsivaizduokime, kad Baltarusija nutarė stoti į demokratijos ir glaudaus bendradarbiavimo su Vakarais kelią. Nejaugi Kremliaus strategai paleistų ją iš savo rankų?
- Tikrai nemanau, kad Rusija tai leistų. Tačiau mūsų uždavinys – padaryti taip, kad prie mūsų šalies valdymo vairo atsirastų demokratiškas ir proeuropietiškas lyderis. O Rusija norėtų matyti žmogų, kuris tęstų „šventą“ Baltarusijos ir Rusijos integracijos misiją. Net neabejoju, kad ji tokio politiko ieškos ir aktyviai palaikys.
- Pastaruoju metu Maskva sąlyginai ne itin aktyviai kišasi į Baltarusijos reikalus. Ar nėra taip, kad Rusija to nedaro, nes šiuo metu nemato absoliučiai jokios grėsmės baltarusių demokratinėje opozicijoje?
- Kremlius ramus, nes ekonominė Baltarusijos priklausomybė nuo Rusijos auga. Mes tampame visiškai priklausomi nuo Rusijos ekonomikos ir – kaip pasekmė - politikos srityje. Todėl Rusija ramiai laukia. Maskvoje manoma, kad Baltarusija ateityje bus jos satelitas.
Laisvė yra gerovės garantas
- Daugeliui Vakaruose, taip pat ir Lietuvoje, susidaro įspūdis, kad Baltarusijos opozicija yra susiskaldžiusi ir lemiamais momentais nesugebanti susitarti. Sutiktumėte su tuo? Čia yra vidinė opozicijos problema, ar A.Lukašenkos specialiosios tarnybos irgi prideda prie to savo ranką?
- Be abejo, mus specialiai kiršina, ir specialiosios tarnybos dirba, tačiau mes ne kartą parodėme, kad mokame vienytis. Rinkimuose bus 110 vienmandačių apygardų. Beveik visos demokratinės jėgos susivienijo ir pasiūlė čia savo bendrus kandidatus.
- Jūs labai daug kalbate apie demokratiją, žmogaus teises, bendradarbiavimą su Vakarais. Tačiau susidaro įspūdis, kad daugeliui baltarusių rūpi žemiškesni dalykai: laiku mokoma pensija, garantuotas darbas, pagaliau pačios paprasčiausios dešros kaina. Ar negali būti taip, kad baltarusiai teikia pirmenybę dešrai, o ne laisvei?
- Netgi demokratinėse valstybėse žmonės pirmiausia galvoja apie dešrą. Moralinės vertybės - pirmiausia elito privilegija. Nieko blogo, kad žmonės galvoja, kaip aprūpinti šeimą. Tačiau labai svarbu įtikinti žmones, kad tik laisvė yra gerovės garantas. Tai nelengva.
- O pats jūs kalbate apie dešrą?
- Be abejo. Kalbu apie problemas, aiškinu, kodėl mes gyvename taip blogai. Siūlau lyginti Baltarusiją su Lietuva ir Estija, kurios irgi buvo Sovietų Sąjungoje, bet dabar yra ten, kur yra. Žmonėms sakau: „Palyginkite, kas dabar gyvena geriau - mes ar jie“. Žmonės tai supranta.
INFO
Aleksandras Milinkevičius
Gimė 1947 m.
1969-1990 m. pedagoginis darbas: mokytojas Gardine, dėstytojavo Gardino institute, Setifo universitete Alžyre
1990-1996 m. dirbo Gardino administracijoje
1996-2003 m. dalyvavo nevyriausybinės organizacijos „Rotušė“ veikloje, valdžia uždarė ją 2003 m.
2005 m. susivienijusi demokratinė opozicija pasiūlė jo kandidatūrą 2006 m. Baltarusijos prezidento rinkimuose
2006 m. pralaimėjo rinkimus A.Lukašenkai, tačiau Vakarai paskelbė, kad per rinkimus būta daugybės pažeidimų. Pats A.Milinkevičius po protestų kelioms savaitėms buvo uždarytas į kalėjimą
2006 m. tapo Europos Parlamento įsteigtos Andrejaus Sacharovo premijos laureatu
Sergejus Tichomirovas
