LRT generaliniam direktoriui,
LRT tarybai,
kopijos- institucijoms, formuojančioms tarybą
2011 m. sausio 3 d.
Šalies inteligentai ragina Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vadovybę suteikti nuolatinį eterį pilietinei organizuotai visuomenei
Viena iš atotrūkio tarp visuomenės ir valdžios priežasčių yra nepakankamas visuomenės atstovavimas masinės informacijos priemonėse. Komercinės mass media turi savo tikslus– pelną ir konkurencingumą. Jos visuomenės atstovus įsileidžia tik tiek, kiek tai atitinka jų materialinius interesus. Tačiau ir Jūsų vadovaujama institucija – Lietuvos radijas ir televizija, deklaruojanti atstovavimą visuomenei, šios paskirties neatlieka. Jūsų laidose matome dažniausiai politinio, ekonominio ir kultūrinio elito atstovus, kuriuos kalbina tokie patys „elitiniai“ žurnalistai. Dažnu atveju šis elitas tėra pseudoelitas, vienu ar kitu, jiems vieniems težinomu būdu užėmęs politinio, ekonominio ir kultūrinio gyvenimo viršūnes.
Svarbiausia, ko trūksta šiuolaikinės Lietuvos žinių erdvėje – tai tiesioginio visuomenės atstovavimo. Atstovavimo be tarpininkų arba su pačių pasirinktais tarpininkais. Prisiminkime, kas buvo Sąjūdžio šviežias kraujas – tai išsikovota teisė tiesiogiai atstovauti visuomenei. Atgimimo banga buvo tas energetinis pliūpsnis to meto sąstingyje, kuris įgalino Sąjūdžio žmones įgyti realią jėgą ir tiesiogiai, be valdiškos cenzūros, atstovauti visuomenei. Nepakenčiama, kad laisvoje Lietuvoje ir vėl, kaip anais laikais, tenka reikalauti prileisti visuomenės atstovus prie neaiškių jėgų uzurpuotų mass media. Visuomeninis judėjimas Lietuvoje stiprėja, buriasi vis naujos bendruomenės, tačiau joms yra užrišta burna.
Todėl reikalaujame, kad organizuotos visuomenės atstovams būtų suteikta betarpiška prieiga prie visuomeninio radijo ir televizijos. Konkrečiai prašome, kad jiems būtų suteikta viena valanda per savaitę radijuje bei viena valanda Lietuvos nacionalinės televizijos pirmajame kanale, ir kad šias laidas vestų jų pasirinkti žurnalistai. Tai yra pats minimumas, ir visiems, dar prisimenantiems Sąjūdžio laikus, turėtų būti gėda, kad reikia prašyti tokių elementarių teisių. Reikalaujame tik to, kas visuomenei ir piliečiams teisėtai priklauso pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir kas yra įprasta demokratinėse valstybėse. Panaikinus Lietuvoje ,,valdomos demokratijos“ santvarką, visuomeninės žiniasklaidos administratoriai, bei valdininkai, riboję piliečių ir jų organizacijų teises, turės atsakyti pagal įstatymus.
Gasparas Aleksa (rašytojas), Dalius Aleksandravičius (verslininkas), Juozas Antanavičius (muzikologas, profesorius), Andrius Atas (psichologas), Stasys Babonas (rašytojas), Anzelmas Bačauskas (mokslų daktaras, KTU docentas), Vaclovas Bagdonavičius (filosofas), Virginijus Baranauskas (dizaineris), Mindaugas Bazys (chemikas), Aldona Burnickienė (mokytoja), Dalia Marija Brazauskienė (profesorė), Juozas Bruzga (visuomeninės tarybos prie LR Seimo narys), Alvydas Butkus (profesorius), Jonas Čeponis (rašytojų sąjungos narys), Robertas Čerškus (architektas), Juozas Dautartas (aplinkosaugininkas), Erika Drungytė (rašytoja), Irena Dudėnienė (poetė, muzikė), Jonas Glemža (profesorius), Vilija Grigaliūnaitė (bibliotekininkė), Antanas Gudelis (literatas), Aurimas Guoga (asmenybės konsultantas), Juozas Vytas Jacevičius (teisininkas), Jonas Jackevičius (rašytojas), Vitolis Jaruševičius (politikas), Alvydas Jokšas (seniūnaitis), Petras Jonušas (knygų leidyba), Skaidrius Kandratavičius (kunigas, poetas), Gediminas Karčiauskas (verslininkas), Vytautas Karčiauskas ( menininkas), Kostas Kaukas (rašytojas), Romas Kaulinis (optikas), Jadvyga Kauneckienė (Šiaulių krašto knygų leidėjų draugijos ,,Saulės delta” pirmininkė, Juozas Kontautas (visuomenininkas), Anastasija Kontautienė (finansininkė), Juozas Krikštopaitis (profesorius), Asta Leskauskaitė (mokytoja), Jurga Lago (menininkė), Lino Lago (tapytojas), Saulius Lapienis (visuomenininkas), Česlovas Lapinskas (publicistas), Pranciška Regina Liubertaitė (poetė, filologė), Nijolė Masiulienė (bibliotekininkė), Melkūnienė Nijolė (buhalterė), Gediminas Merkys (profesorius), Edita Milaševičiūtė (rašytoja), Arminas Mockevičius (valstybės tarnautojas), Danutė Murauskaitė (technikos mokslų daktarė, visuomenininkė), Gediminas Navaitis (Seimo narys, psichologas), Gytis Padegimas (režisierius), Algirdas Patackas (Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras), Vidas Pečkys (MRU dėstytojas), Raimundas Pilka (inžinierius, verslininkas), Gediminas Petrauskas (mokslų daktaras), Martynas Pilkis (studentas, ateitininkas), Naglis Puteikis (Seimo narys), Kęstutis Rėklys (vadybininkas), Aldona Elena Puišytė (rašytoja), Vytautas Rubavičius (poetas, publicistas), Angonita Rupšytė (visuomenininkė), Juozas Skripka (vadybininkas), Hubertas Smilgys ( kultūros veikėjas, LKF Valdybos pirmininkas), Rita Strazdienė (dėstytoja), Valentinas Šapalas (pedagogas), Vytautas Šilas (Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pirmininkas, kraštotyrininkas), Mindaugas Šimkūnas (inžinierius ir leidėjas), Arvydas Šliogeris (filosofas), Violeta Šoblinskaitė (rašytoja), Regimantas Tamošaitis (literatūrologas, VU), Vladas Turčinavičius (visuomenininkas), Liutauras Ulevičius (viešųjų ryšių specialistas), dr.Dalia Urbanavičienė (Lietuvių etninės kultūros draugijos pirmininkė), Užurka Jonas (rašytojas), Arvydas Valionis (rašytojas, vertėjas), Petras Venclovas (rašytojas), Juozas Vercinkevičius (,,Vorutos‘‘ leidėjas), dr.Norbertas Vidrinskas, Rita Vinciūnienė (rašytoja), Ona Voverienė (profesorė)
