Ar svajotojo ir išsiblaškiusio mokslininko įvaizdis nėra išlaužtas iš piršto? Kanadiečių mokslininkų grupė patvirtino: svajojimas stebėtinai stimuliuoja proto veiklą bei padeda išspręsti sudėtingas problemas.
Mūsų smegenyse esantys kognityvieji tinklai „įsijungia“ priklausomai nuo užduoties tipo – vieni padeda įvykdyti kasdienines užduotis (vaikščioti, spausti mygtuką), o kiti spręsti - sudėtingesnes problemas. Pirmieji dar vadinami „tinklais pagal nutylėjimą“, kadangi jų veikla sąmoningoje būsenoje yra kasdieninė ir ilgalaikė, o antrieji - „vykdančiais“, kurie įsijungia tik tuomet, kai reikia.
Pastarasis tinklas dar apibrėžiamas kaip prefrontalinė smegenų žievės dalis, esanti priekinėje smegenų dalyje. Nuo jo priklauso aukštesnės pažinimo funkcijos, tokios kaip gebėjimas protauti, kalba bei atmintis. Iki šiol mokslininkai manė, kad, priklausomai nuo funkcijų prigimties bei reikiamų įvykdyti užduočių pobūdžio, aktyvuojamos viena arba kita iš šių zonų, tačiau kartu jos neveikia. Tačiau dabar paaiškėjo, jog ši prielaida buvo klaidinga.
Britų Kolumbijos universiteto Vankuveryje neurologijos mokslų laboratorijos direktorės Kalina Christoff vadovaujama mokslininkų grupė funkcinio magnetinio rezonanso vizualizavimo būdu ištyrė daugelio asmenų smegenis, kai šie atlikdavo įvairias kasdienines užduotis arba svajodavo. Netikėtos šio tyrimo išvados lyginamos su vienais didžiausių šio dešimtmečio neurologijos mokslo atradimų.
Jei „tinklas pagal nutylėjimą“ išlieka gana aktyvus visose situacijose, tai „vykdantysis tinklas“, atitinkantis aukštesnes kognityvines funkcijas – priešingai: jis intensyviai pradeda dirbti tuomet, kai žmogus pradeda svajoti. Kitaip tariant, kaip įrodo mokslinkų paskelbtas tyrimas, svajojimas stimuliuoja smegenis ir skatina jas daugiau galvoti.
„Kalbame apie stebinantį atradimą – tai, kad šie abu smegenų tinklai gali būti aktyvūs tuo pačiu metu, - sakė K. Christoff. - Iki šiol mokslininkai manė, kad kai vienas dirba, kitas būna neaktyvus“.
Šis tyrimas įrodo, kad, siekiant išspręsti sudėtingas užduotis, vertėtų leisti savo mintims daugiau klajoti, užuot ėmusis nenaudingų pastangų „pramušti galva sieną“. „Kuomet įkvėptai svajojame, galime ir nepasiekti savo tikslo greitai, bet mintyse savaime skiriamas laikas sudėtingesnių problemų sprendimams atrasti“, – sakė mokslininkė.
