Europos mokslininkai surado būdą, kaip genetiškai modifikuoti vištas, kad jos neplatintų paukščių gripo, teigiama žurnale „Science“ paskelbtame tyrime.
Paukščių gripas H5N1 kamuoja naminius paukščius, tačiau juo gali užsikrėsti ir žmonės. Šio tipo gripas gali sukelti mirtinus kvėpavimo sutrikimus ir kitas komplikacijas, praneša naujienų agentūra AFP.
Pirmą kartą žmogui paukščių gripas nustatytas 1997 metais Honkonge. 2004 metais visame pasaulyje kilo paukščių gripo protrūkis, apie susirgimus pranešama iki šiol.
Kembridžo ir Edinburgo universitetų mokslininkai tvirtina, kad jų sukurtos modifikuotos vištos gali užsikrėsti paukščių gripu, tačiau negali jo perduoti kitoms vištoms.
„Vištos yra potencialūs tarpiniai užkrėstieji, o tai gali lemti, kad naujos gripo atmainos bus perduodamos žmogui. Užkirtus kelią viruso plitimui tarp vištų, galima sumažinti ligos ekonominį poveikį ir sumažinti riziką, kuri kyla su užsikrėtusiais paukščiais kontaktą turėjusiems žmonėms“, – teigė Laurence'as Tiley iš Kembridžo universiteto Veterinarijos departamento.
Tačiau mokslininkas pažymėjo, kad tyrimas dar tik pradėtas, tad sukurti paukščiai nėra tinkami žmonių maistui.
„Mūsų apibūdinta genetinė modifikacija yra svarbus pirmas žingsnis kuriant vištas, kurios būtų visiškai atsparios paukščių gripui. Konkrečiai šie paukščiai skirti tik tyrimams, ne plačiajam vartojimui“, – kalbėjo jis.
Paukščių modifikacijos esmė – naujas genas, kuris sukuria molekulę „jauką“, imituojančią paukščių gripo viruso elementą. Tuomet virusas apgaule „priverčiamas atpažinti molekulę-jauką, o ne viruso genomą, o tai paveikia viruso ciklo replikaciją“, teigiama tyrime.
Kuomet genetiškai modifikuotas vištas mokslininkai užkrėtė paukščių gripu, jos susirgo, tačiau neplatino viruso tarp kitų paukščių, nesvarbu, ar jie buvo genetiškai modifikuoti, ar ne.
„Šio tyrimo rezultatai teikia daug vilčių. Genetinė modifikacija leidžia daryti tokius genų pakeitimus, kurie negalimi veisiant gyvūnus, rodo, kad tai turi potencialo pagerinti gyvūnų gerovę paukštienos pramonėje“, – teigė tyrėja Helen Sang iš Edinburgo universiteto.
„Šis darbas taip pat gali padėti pagrindus ekonominio ir maisto saugumo gerinimui daugelyje pasaulio regionų, kur paukščių gripas yra didelė problema“, – pridūrė ji.
