Raiso universiteto (JAV) mokslininkams pavyko sukurti milžiniškus milimetrinių matmenų atomus. Tokio dydžio atomus pavyko gauti pirmąkart.
1913 m. Nilsas Boras pirmasis pasiūlė vykusį teorinį atomo modelį, pagal kurį elektronai stacionariomis orbitomis juda aplink atomo branduolį – visai kaip planetos apie žvaigždes.
"Science Daily" nuotr.
Boro modelis leido kur kas geriau suprasti chemines ir optines atomų savybes, todėl 1922 m. mokslininko nuopelnai buvo įverinti Nobelio premija.
Tai buvo tik pirmasis žingsnelis sėkmingos atomo teorijos link, todėl nieko stebėtino, kad elektronų, skriejančių orbitomis aplink branduolį, vaizdinį vėliau visiškai sugriovė kvantinė mechanika. Kvantinėje mechanikoje elektronai neturi tiksliai apibrėžtos padėties – jie suformuoja tam tikrus debesėlius.
„Pakankamai didelėse sistemose kvantinius efektus gali pakeisti klasikinė mechanika, su kuria susiduriame Boro modelyje. Panaudoję smarkiai sužadintus Rydbergo atomus ir elektrinių laukų impulsus galime valdyti elektrono judėjimą ir sukurti planetiškąsias būsenas“, – pasakoja mokslininkų komandai vadovaujantis Raiso universiteto fizikos ir astronomijos profesorius Barry Dunningas.
Mokslininkai lazeriais smarkiai sužadino kalio atomus, tuomet kruopščiai suderinta trumpų elektrinių impulsų serija privertė juos pereiti į specifinę būseną: su taškiniu lokalizuotu elektronu, skriejančiu aplink branduolį tolima orbita. Sukurtieji atomai yra tikri gigantai, nes jų skersmuo siekia vieną milimetrą.
„Mūsų matavimai rodo, kad elektronai išlieka lokalizuoti keliose orbitose ir elgiasi visai kaip klasikinės dalelės“, – teigia B. Dunningas.
Mokslininko teigimu, jų atlikti tyrimai gali praversti kuriant ateities kompiuterius ir nagrinėjant klasikinio bei kvantinio triukšmo teoriją.
