Aukštose orbitose skriejantys dirbtiniai Žemės palydovai padėjo mokslininkams išgirsti mūsų planetos „balsą“: tai intensyvus 50 – 500 kHz radijo bangų spinduliavimas, susidarantis maždaug triskart didesniame nei Žemės spindulys aukštyje virš ašigalių regionų. Jį sukuria su Žemės magnetiniu lauku susiduriančios Saulės vėjo dalelės. Kadangi šias „transliacijas“ sugeria jonosfera, tikrąjį Žemės „balsą“ galima išgirsti tik aukštose orbitose skriejančiuose palydovuose, kosmose ar... internete.
REKLAMA
