Nuo vaikystės esame mokomi atsiprašyti už padarytas klaidas, nes kartais tai ne tik ištaiso nemalonią situaciją, bet ir suteikia palengvėjimo jausmą. Tačiau dabar mokslininkai nustatė, kad kartais žmogus jaučiasi geriau, kai atsiprašyti atsisako.
Anot Kvinslendo universiteto (Australija) mokslininkų, žmonės pasijaučia daug stipresni ir galingesni, kai atsisako ištaisyti padarytas klaidas. Tuomet suteikiamos emocijos gali būti daug stipresnės nei palengvėjimas, atsiradęs po atsiprašymo, rašo dailymail.co.uk.
Tyrimą atlikę Tyleris G. Okimoto, Michaelis Wenzelis ir Kyli Hendrick apklausė 228 amerikiečius. Apklausos metu savanoriai turėjo prisiminti savo padarytas klaidas.
Dauguma respondentų prisiminė kasdienius įžeidimus, pasakytus pasikarščiavus, o kai kurie – net rimtus nusikaltimus, pavyzdžiui, vagystes.
Mokslininkai tuomet savanorių paklausė, kaip jie nusprendė išspręsti susidariusią situaciją – atsiprašyti ar nieko nedaryti, nepaisant to, kad nemaloni situacija buvo sukelta dėl jų kaltės.
Galiausiai, visi respondentai buvo išskirti į dvi grupės – pirmoji turėjo parašyti el. laišką su atsiprašymu už savo veiksmus, antroji – el. laišką, kuriame jie atsiprašyti atsisakė.
T. G. Okimoto teigimu, atsisakymas atsiprašyti suteikia teigiamų psichologinių padarinių. Pasirodo, taip elgdamasis žmogus jaučiasi stipresniu.
„Galimybė viską kontroliuoti neatsiprašant žmogaus sąmonėje virsta į kur kas aukštesnę savivertę. Mes visi žinome, kad atsiprašymas suteikia palengvėjimą, bet atsisakantys tai padaryti taip pat gauna iš to naudos. Tiesą sakant, kartais jaučiamės geriau neatsiprašę nei atsiprašę“, – sakė mokslininkas.
O kaip nuspręsti, kada atsiprašyti, o kada susilaikyti? Portugalijos mokslininkai pataria tiesiog pasitikėti savo intuicija, o sprendimą priimti iš karto.
