Darhemo universiteto (JAV) mokslininkas Vincentas Eke`as analizavo kosminio zondo, kurį NASA nusiuntė į mėnulį 1998 metais, duomenis.
REKLAMA
REKLAMA
Mokslininkai mano, kad Mėnulio poliariniuose krateriuose galėjo būti ledo, kurio nepasiekia Saulės spinduliai.
REKLAMA
Tyrėjai poliariniuose krateriuose, kur temperatūra siekia apie 170 laipsnių šalčio, aptiko didelę koncentraciją vandenilio.
Vandenilis galėjo susijungti su deguonimi ir virsti vandeniu, rašo telegraph.co.uk.
Pasak V. Eke`o, jei taip ir nutiko, krateriuose galėjo būti tiek vandens, kad užpildytų didžiausią dirbtinį rezervuarą Šiaurės Europoje.
Tačiau vandenilio protonai taip pat galėjo būti sudeginti Saulės.
REKLAMA
