Marso paviršių netolimoje praeityje formavo plokščių tektonika, teigiama naujame tyrime. Dėl to planeta gali tapti dar geresne kandidate gyvybei egzistuoti nei manyta anksčiau.
Marse kas keletą milijonų metų gali vykti ir seisminiai poslinkiai – „Marso drebėjimai“, rašo SPACE.com.
Mokslininkai ilgą laiką manė, kad plokščių tektonika, kai didžiulės plutos plokštės traukiasi viena nuo kitos, susiduria ir neria viena po kita, neegzistuoja niekur kitur Saulės sistemoje, išskyrus Žemę. Tačiau šis reiškinys stebimas ir Marse, teigiama naujame tyrime.
„Marsas yra pirminėje plokščių tektonikos stadijoje. Tai leidžia mums pamatyti, kaip galėjo atrodyti ankstyvoji Žemė, ir padėti suprasti, kaip plokščių tektonika prasidėjo mūsų planetoje“, – teigė tyrimo autorius An Yin, planetų geologas iš Kalifornijos universiteto Los Andžele.
Jei A. Yin teisus, gyvybei raudonojoje planetoje įsitvirtinti galėjo būti lengviau nei manė mokslininkai. Plokščių tektonika, anglį ir kitas medžiagas iškeldama iš Marso vidaus į paviršių, galėjo padėti apsirūpinti maisto medžiagomis, kurių reikia organizmams išgyventi.
A. Yin analizavo apie 100 nuotraukų, kurias padarė NASA „Mars Odyssey“ ir „Mars Reconnaissance Orbiter“ kosminiai aparatai. Iš jų maždaug dešimtyje matyti plokščių tektonikos įrodymų, teigė jis.
„Kai tyrinėjau Marso palydovines nuotraukas, dauguma darinių atrodė labai panašūs į sprūdžių sistemas, kurias mačiau Himalajuose ir Tibete, o taip pat Kalifornijoje, įskaitant geomorfologiją“, – aiškino A. Yin.
Pavyzdžiui, jis pastebėjo stačias uolas, kurias galima palyginti su uolomis Kalifornijos Mirties slėnyje, kurias sukūrė sprūdžiai. Nuotraukose taip pat matyti labai lygi ir plokščia kanjono sienos pusė. Anot A. Yin, tai dar vienas stiprus tektoninio aktyvumo įrodymas.
Be to, raudonojoje planetoje yra ilgos, tiesios ugnikalnių grandinės, įskaitant tris, kurie sudaro Tarsijos kalnyną, netoli didžiulio Olimpo kalno. Šios linijinės grandinės galėjo susiformuoti judant plokštei, esančiai virš „karštojo“ Marso mantijos taško. Manoma, kad būtent taip susiformavo Havajų salos Žemėje.
„Tokių ypatybių nepamatysite jokiose kitose Saulės sistemos planetose, išskyrus Žemę ir Marsą“, – teigė A. Yinas.
Marse taip pat yra ilgiausia ir giliausia kanjonų sistema Saulės sistemoje. Marinerio slėnis driekiasi beveik 4 tūkst. kilometrų, jis maždaug devynis kartus ilgesnis nei Žemės Didysis kanjonas.
Mokslininkai jau keturis dešimtmečius svarsto, kaip Marinerio slėnis susiformavo. A. Yin mano, kad tai dar vienas Marso plokščių tektonikos įrodymas.
„Iš pradžių apie plokščių tektoniką negalvojau, tačiau kuo ilgiau analizavau, tuo labiau įsitikinau, kad Marsas daug labiau skiriasi nuo to, ko tikėjosi kiti mokslininkai. Pamačiau, kad teiginys, jog tai tiesiog didžiulis plyšys, kuris atsivėrė, yra neteisinga. Iš tiesų tai plokštės, kuri juda horizontaliai, riba. Tai šokiruoja, tačiau įrodymai gana aiškūs“, – tvirtino mokslininkas.
„Sluoksnis skyla ir ilgą atstumą juda horizontaliai. Tai labai panašu į Žemės Negyvosios jūros sprūdžių sistemą, kuri taip pat atsivėrė ir juda horizontaliai“, – pridūrė A. Yin.
