Pasaulio mokslininkams prakalbus apie prasidedantį mažąjį ledynmetį, Lietuvos hidrometeorologai šalies klimate jo požymių teigia neįžvelgiantys.
Anot Lietuvos hidrometeorologų, vos tik pasitaiko šaltesnių dienų ar iškrinta daugiau sniego, prasideda pokalbiai apie naują ledynmetį.
„Štai estų akademikas Anto Raukas įsitikinęs, kad klimato šiltėjimas baigėsi ir prasideda mažasis ledynmetis, kuris truks iki 2030 metų, o savo maksimumą „ledynmetis„ pasieks 2015 metais Apie tai prakalbo kai kurie rusų ir amerikiečių mokslininkai“, – teigiama Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos interneto tinklalapyje.
Tačiau Pasaulinės meteorologijos organizacijos (WMO) meteorologai ir kiti specialistai pranešė, kad 2010 metai pateks į trejetą pačių šilčiausių metų planetoje nuo 1850-ųjų, galbūt net bus patys šilčiausi. Be to, jau nekyla abejonių, kad pirmasis šio amžiaus dešimtmetis (2001–2010 metai) bus pats šilčiausias meteorologinių stebėjimų laikotarpiu.
Meteorologų nuomone, ekstremalūs gamtos reiškiniai tampa vis dažnesni. Karščio bangos, panašios į varginusias Europą 2003 metais, o Rusiją pernai, sniego gausa ir šalčiai, kaip 2010 metų sausio ir gruodžio mėnesiais, škvalai ir poplūdžiai, kaip paskutiniųjų metų vasaromis, XXI amžiuje taps įprastu dalyku ir norma.
Mokslininkai klimatologai perspėja, kad reikia būti pasiruošusiems ir laukti naujų klimato pokyčių iššūkių. Remiantis WMO vykdoma klimato rodiklių stebėsena, 2010 metų vidutinė pasaulinė oro temperatūra (be gruodžio mėnesio, kuris dar neįskaitytas) buvo 0,55 laipsnio aukštesnė nei ankstesnių metų tuo pačiu laikotarpiu.
Pasak meteorologų, gana neramūs ir permainingi praėjusieji metai buvo ir Lietuvoje. Per visus metus vidutinė mėnesių oro temperatūra buvo aukštesnė nei klimato norma, išskyrus sausio, spalio ir gruodžio mėnesius, kurių vidutinė temperatūra buvo gerokai žemesnė už standartinę klimato normą (1961–1990 metais).
„Ekstremalumu pasižymėjo 2010 metų vasara Lietuvoje, ypač liepos ir rugpjūčio mėnesiai, kurių vidutinė oro temperatūra buvo gerokai aukštesnė už normą (net iki 5 laipsnių). Lietuva, silpnų ir vidutinių vėjų šalis, nespėdavo likviduoti škvalų padarinių, liepos–rugpjūčio mėnesiais buvo net 47 dienos su perkūnija (anksčiau buvęs maksimalus metinis perkūnijos dienų skaičius – 45)“, – teigia specialistai.
Pernai, anot jų, Lietuvoje vidutinė metinė oro temperatūra (6,3 laipsnių Celsijaus) per šį dešimtmetį buvo artimiausia standartinei klimato normai (6,2 laipsnių), ir tik 0,1 laipsnio Celsijaus ją viršijo.
