Britų astrofizikai sukūrė skaitinį civilizacijų raidos mūsų Galaktikoje modelį ir nustatė, kad tikimybė užmegzti ryšį su nežemiška civilizacija yra itin maža, pranešė „Universe Today“.
Duncano Forhano ir Keno Rice‘o tyrimų rezultatus paskelbė žurnalas „International Journal of Astrobiology“ ir svetainė „arXiv“.
Atlikto tyrimo metu buvo modeliuojama Galaktikos evoliucija – iš pradžių formavosi žvaigždės, po to atsitiktiniu būdu (pagal tam tikrą nurodytą pasiskirstymą) iš jų buvo atrenkamos tos, aplink kurias pradėdavo formuotis planetų sistemos. Modelis buvo paremtas prielaida, kad gyvybė gali atsirasti tik tomis sąlygomis, kurios panašios į esančias Žemėje.
Tyrimo autoriai rėmėsi prielaida, kad nežemiškai gyvybei yra būtina planeta, kurios masė sudarytų nuo 0,5 iki 2 Žemės masės. Ši planeta turėtų suktis apie žvaigždę, kurios masė prilygtų 0,5 – 1,5 Saulės masės. Be to, planeta privalanti turėti palydovą, kuris užtikrintų orbitos stabilumą, o išorinėje orbitoje turėtų egzistuoti didelė planeta, kurios masė būtų bent 10 kartų didesnė už Žemės masę. Ši planeta turėjo apsaugoti planetą nuo asteroidų: Saulės sistemoje šią funkciją atlieka Saturnas.
Mokslininkų skaičiavimai atskleidė, kad Paukščių Tako galaktikoje gali egzistuoti šimtai pažengusių nežemiškų civilizacijų. Tačiau tikimybė, kad jos visos egzistuoja tuo pat metu – o tai būtina sąlyga ryšiui tarp jų užmegzti – yra itin maža. Civilizacijos išnykimo metu tyrimo autoriai laikė žvaigždės pavirtimą raudonąja milžine.
