Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
man tai labai, labai idomu, kaip zmonija galetu sustabdyt naturalu zemes klimato cikla, atsilima :D
Pasiziurek i realybe o ne i tai ka pasakoja "aplinkosaugininkai". Apsizvalgyk ir pamatysi, kad ten kur darakoniskais istatymais apsiginklave ir gave didziulius pinigus is musu biudzeto 'saugo" aplinkosaugininkai, ten sabakstynai, uz kysius dalinami leidimai tersti ka tik nori (pav. svencioneliu vaisvandeniai), siukslynai ir purvynai. Kur tik zmogus privaciai tvarkosi be jokiu priziuru ir ribojimu ten tvarka, grozis ir ekologija. Keisciausia, kad reklaminiams plakatams aplinkosaigininkai rodo butent tas vietas kur tvarkosi privatininkai, o ne savo tarakonynus.
miltas kaip pirstu i aki pataike. ner net ko bepridurti.
nesirk didybės manija. Nuo kada pats asmeniškai nebesituštinsi?
Na, kad debilai patikėtų, jog VISKAS, ką jie leidžią į atmosferą ir į vandenį nenueina veltui, o lemia, kad tyie patys debilai skesta, žūva nuo uraganų ir t.t. reikia net nežinau, gal katastrofos, kuri nusineštų kelis milijardus gyvybių. Nes 'nedašuto' kažkam, kad jei APŠIKAI Žemę, tai pats ŠŪDE IR SĖDĖS ir ŠŪDU PASPRINGSI.
Joa ir kaip visada pamirštame akivaizdžius meteorologų archyvų duomenis rodančius, kad temperatūra žemėje kyla periodiškai kas 70-100 metų, o vienas galingesnio vulkano išsiveržimas išmeta beveik tiek šiltnamio dujų, kiek visa žmonija per metus. O ką jau kalbėti apie tai, kad vandenynai nuolat sugeria ir išskiria nepalyginamai didesnius CO2 kiekius.
Gaila nebėra archyve jau Čekuolio laidos, jis visus šiuos klausimus gerai apžvelgė. Būkim protingi, saugokime Žemę, bet nesirkime didybės manija, kad mes ją valdom...
Gaila nebėra archyve jau Čekuolio laidos, jis visus šiuos klausimus gerai apžvelgė. Būkim protingi, saugokime Žemę, bet nesirkime didybės manija, kad mes ją valdom...
Oziukai
Pamenu sovietmečiu rodytą viena animacinį filmuką. Šiame filmuke ožiukas išgirsta išmintinga pamokymą apie tai, kad mūsų žemė yra panaši į obuolį (tokia apvali). Ožiukas stovi, žiūri į obuolį ir jam pradeda atrodyti, kad obuolys virsta žeme, su visais miškais, laukais, namais ir tik staiga prasidėjusi audra nuplėšia ir nusviedžia ant žemės jo idilijos susikurtą obuolį-žemę. Pamatęs tai ožiukas susivokia, kad audra taip pat gali numesti ir visą žemę, todėl ją būtina gelbėti.
Drąsusis ožiukas susiranda kuolelį (pas kažkokią varlę išmaino i pasagą), vėliau savo varpelį išmaino į virvutę ir pamiškėje (nepabūgęs baisaus vilko) įkala kuolelį į žemę, prisiriša prie jo su virvele ir audros metu drąsiai ir atsidavusiai, visas sušlapęs ir sušalęs, laiko žemę su visais jos gyventojais.
Audros pabaigoje, žvėrys pradeda rinktis pas prisirišusį ožiuką ir klausinėti, ką gi jis daro? Ožiukas papasakoja apie obuolį-žemę ir kompetentingai moksliškai paaiškina, kad ją reikia laikyti, kad ji audros metu nenugriūtu.
Visi žvėrys savo gėdai susivokia, kad drąsusis ožiukas laikydamas žemę, laikė kartu ir juos. Todėl pradeda laaabai gerbti ožiuką. Sugrąžina jam visus jo daiktus ir greičiausiai išrenka jį savo prezidentu (nors filmuke to ir nėra, bet tai išvestinis mano spėjimas).
Vaikiška..... , gražu ..... bet, bet visa tai gražu kol tai animacinis filmukas. Keisčiausia, kad dabar pasaulyje įsigali tokių apykvailių ožiukų ideologija. Dabar visiškai rimtai, aukščiausiais lygiais ir iš didžiausių mokslinių tribūnų, tokie infantilški ožiukai pasakoja apie žemę-obuolį, kurį tik jie prisirišę prie kuoliukų gali išgelbėti. Jie ne tik patys gelbėja žemę, bet vis daugiau tokių „ožiukų“ pasekėju susiranda. O labiausiai neramina šioje nebe vaikiškoje bakchanalijoje, kad žmonės daugumoje, kaip tie animacinio filmuko žvėrys, tiki ir žavisi „altruistiniais“ ožiukais aplinkosaugininkais. Visa tai būtų neverta dėmesio, jei nežinoti istorijos ir senolių išminties apie tai, kad gerais norais yra išgrįstas kelias į pragarą. Visos tos ideologijos, kurios paremtos principu apginti mus nuo mūsų pačių (aišku dėl gerų ir kilnių tikslų), prieina vienodą išvada, kad žmogus yra tas objektas su kuriuo tos ideologijos ir turi kovoti, tam, kad įgyvendinti savo „kilnius tikslus“.
Mes jau pergyvenome gerais norais iškeltą „nacijos grynumo“ ideologija - fašizmą arba kitaip rudąjį marą. Taip pat beveik atsikratėme „klasių kovos“ komunizmo ideologijos arba kitaip raudonojo maro. Bet dabar mes stovime „gamtosaugines“ isterijos „žaliojo maro“ priešaušryje ir ši isterija vis labiau ir labiau įsibėgėja. Ir vėl (kaip ir anksčiau su ruduoju ir raudonuoju maru) daugeliui žmonių atrodo normalu ir netgi sveikintina šios ideologijos įsigalėjimas. Žmonės netgi nesipiktina, kai šios ideologijos apologetai, tokie kaip Žakas Ivas Kusto, viešai pasisako, kad „tam, kad išsaugoti gamtą, mes turime sumažinti žmonių populiaciją iki puses milijardo žmonių“. Keista, kad nei pas viena nekyla klausimas kaip sumažinti? Gal užmigdyti? O gal kokiais nors specifiniais maisto papildais gražiai „civilizuotai“ „neskausmingai“ išmarinti?
p.s. Jei dar kas nesuprato aš paaiškinsiu: mes pergyvenę rudąjį ir raudonąjį marą ir per juos praradę milijonus žmonių gyvybių, stovime prie naujos ir dar labiau žvėriškos ideologijos įsigalėjimo ribos - ŽALIOJO MARO. Šis maras, net nesislėpdamas, vardan varnalėšų ir tarakonų išgyvenimo yra pasirengęs naikinti žmones (civilizuotais metodais).
Pamenu sovietmečiu rodytą viena animacinį filmuką. Šiame filmuke ožiukas išgirsta išmintinga pamokymą apie tai, kad mūsų žemė yra panaši į obuolį (tokia apvali). Ožiukas stovi, žiūri į obuolį ir jam pradeda atrodyti, kad obuolys virsta žeme, su visais miškais, laukais, namais ir tik staiga prasidėjusi audra nuplėšia ir nusviedžia ant žemės jo idilijos susikurtą obuolį-žemę. Pamatęs tai ožiukas susivokia, kad audra taip pat gali numesti ir visą žemę, todėl ją būtina gelbėti.
Drąsusis ožiukas susiranda kuolelį (pas kažkokią varlę išmaino i pasagą), vėliau savo varpelį išmaino į virvutę ir pamiškėje (nepabūgęs baisaus vilko) įkala kuolelį į žemę, prisiriša prie jo su virvele ir audros metu drąsiai ir atsidavusiai, visas sušlapęs ir sušalęs, laiko žemę su visais jos gyventojais.
Audros pabaigoje, žvėrys pradeda rinktis pas prisirišusį ožiuką ir klausinėti, ką gi jis daro? Ožiukas papasakoja apie obuolį-žemę ir kompetentingai moksliškai paaiškina, kad ją reikia laikyti, kad ji audros metu nenugriūtu.
Visi žvėrys savo gėdai susivokia, kad drąsusis ožiukas laikydamas žemę, laikė kartu ir juos. Todėl pradeda laaabai gerbti ožiuką. Sugrąžina jam visus jo daiktus ir greičiausiai išrenka jį savo prezidentu (nors filmuke to ir nėra, bet tai išvestinis mano spėjimas).
Vaikiška..... , gražu ..... bet, bet visa tai gražu kol tai animacinis filmukas. Keisčiausia, kad dabar pasaulyje įsigali tokių apykvailių ožiukų ideologija. Dabar visiškai rimtai, aukščiausiais lygiais ir iš didžiausių mokslinių tribūnų, tokie infantilški ožiukai pasakoja apie žemę-obuolį, kurį tik jie prisirišę prie kuoliukų gali išgelbėti. Jie ne tik patys gelbėja žemę, bet vis daugiau tokių „ožiukų“ pasekėju susiranda. O labiausiai neramina šioje nebe vaikiškoje bakchanalijoje, kad žmonės daugumoje, kaip tie animacinio filmuko žvėrys, tiki ir žavisi „altruistiniais“ ožiukais aplinkosaugininkais. Visa tai būtų neverta dėmesio, jei nežinoti istorijos ir senolių išminties apie tai, kad gerais norais yra išgrįstas kelias į pragarą. Visos tos ideologijos, kurios paremtos principu apginti mus nuo mūsų pačių (aišku dėl gerų ir kilnių tikslų), prieina vienodą išvada, kad žmogus yra tas objektas su kuriuo tos ideologijos ir turi kovoti, tam, kad įgyvendinti savo „kilnius tikslus“.
Mes jau pergyvenome gerais norais iškeltą „nacijos grynumo“ ideologija - fašizmą arba kitaip rudąjį marą. Taip pat beveik atsikratėme „klasių kovos“ komunizmo ideologijos arba kitaip raudonojo maro. Bet dabar mes stovime „gamtosaugines“ isterijos „žaliojo maro“ priešaušryje ir ši isterija vis labiau ir labiau įsibėgėja. Ir vėl (kaip ir anksčiau su ruduoju ir raudonuoju maru) daugeliui žmonių atrodo normalu ir netgi sveikintina šios ideologijos įsigalėjimas. Žmonės netgi nesipiktina, kai šios ideologijos apologetai, tokie kaip Žakas Ivas Kusto, viešai pasisako, kad „tam, kad išsaugoti gamtą, mes turime sumažinti žmonių populiaciją iki puses milijardo žmonių“. Keista, kad nei pas viena nekyla klausimas kaip sumažinti? Gal užmigdyti? O gal kokiais nors specifiniais maisto papildais gražiai „civilizuotai“ „neskausmingai“ išmarinti?
p.s. Jei dar kas nesuprato aš paaiškinsiu: mes pergyvenę rudąjį ir raudonąjį marą ir per juos praradę milijonus žmonių gyvybių, stovime prie naujos ir dar labiau žvėriškos ideologijos įsigalėjimo ribos - ŽALIOJO MARO. Šis maras, net nesislėpdamas, vardan varnalėšų ir tarakonų išgyvenimo yra pasirengęs naikinti žmones (civilizuotais metodais).
Kokiu budu buvo daroma apklausa, kas buvo apklausti, ir i koki konkreciai klausima 54 % repondentu atsake "taip" - lieka neaisku ne tik is sio srtraipsnio bet ir is originalaus independent leidinio.
Kita vertus tik filologai gali daryti mokslines isvadas apklausos budu. Mokslines isvados turi buti daromos remiantis argumentais, o ne 54 neargumentuotom nuomonem (kokie ju skambus vardai bebutu).
Vat shios 54 nuomenes, beabejo, labiausiai tinka uzpildyti tuscia laikrascio plota. Panasus rasiniai dar buna apie varikli kuris varomas vandeniu,...
Kita vertus tik filologai gali daryti mokslines isvadas apklausos budu. Mokslines isvados turi buti daromos remiantis argumentais, o ne 54 neargumentuotom nuomonem (kokie ju skambus vardai bebutu).
Vat shios 54 nuomenes, beabejo, labiausiai tinka uzpildyti tuscia laikrascio plota. Panasus rasiniai dar buna apie varikli kuris varomas vandeniu,...
nesąmonių prisigalvojo. Jei Kinija nieko nedarys, tai kitas pasaulis nieko ir negalės padaryti
vyksta, bet tai ne zmogaus veiklos pasekme, o naturalus trendas. Be to, vykstant atsilimui kartu issiskiria daugiau ir CO2, o ne atvirksciai. Zmones tokie niekingi, bet isivaizduoja besa ypac svarbia pasaulio (Zemes) bamba
Klimato kaita: ekspertai ragina pereiti prie „avarinio“ plano