Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Ką tenkas nors kitaip nei žemės dykumoje?
Ir kurių velnių tame Mėnulyje mašinėlės reikalingos?
Durniui kad tik raudona
Ar dar neužtenka Mėnulyje raudonų vėliavėlių nuo rusų laikų?
O mėnuleigius yra su raudona vėlevėle! :)
Kad suprasti kas vėl skatina skraidyti į Mėnulį, būtina trumpai peržvelgti Mėnulio tyrimų istoriją.
Mėnulio tyrimų istorija susideda iš labai permainingų etapų.
Stebėtina, kad Žmogus pradėjo tyrinėti Mėnulį iš arti iškart nieko nelaukdamas vos tik tam atsirado pirmosios techninės galimybės, t.y.iškart po pirmųjų dirbtinių Žemės palydovų skrydžių. Jeigu pirmasis palydovas aplink Žemę buvo paleistas 1957 m., tai pirmasis palydovas į Mėnulį buvo paleistas vos dviem metais vėliau.
Tuo metu pasaulyje buvo dvi supervalstybės, kurios lenktyniavo tarpusavyje ir ta konkurencija labai pasitarnavo Mėnulio tyrimams. Tas pirmasis Mėnulio tyrimo etapas išsiskiria didele palydovų gausa, kuriuos paleido į Mėnulį JAV ir SSSR. Nors tuomet palydovų įranga buvo l.primityvi palyginus su dabartine, bet palydovų kiekybe buvo stengiamasi kompensuoti kokybės trūkumus. Šį etapą JAV užbaigė astronautų išlaipinimu Mėnulyje, bet po to viskas pasikeitė.
Staiga Mėnulis tapo Žmogui visiškai neįdomus. Motyvai sekantys: iš to laikotarpio primityvios įrangos buvo išspausta beveik viskas kas buvo įmanoma ir tolimesni skrydžiai į Mėnulį būtų turėję menką pridedamają vertę palyginus su tuo ką jau davė ankstesni panašūs palydovų, pagamintų pagal tokio pačio lygio technologijas, skrydžiai. Antra, pagal primityvios įrangos tyrimo rezultatus Žmogus padarė išvadą, kad Mėnulis yra primityvus ir negyvas dangaus kūnas. Vienu žodžiu, PRIMYTYVI ĮRANGA DUODA PRIMITYVIUS TYRIMŲ REZULTATUS.
O dėl pilotuojamų skrydžių į Mėnulį, tai jų tęsimas būtų buvęs nesaugus pagal tuometines technologijas, taigi tokių pilotuojamų skrydžių į Mėnulį reikėjo lygiai tiek kiek buvo būtina JAV politiniams tikslams pasiekti ir nei vienu skrydžiu daugiau.
SSSR tęsė Mėnulio tyrimus šiek tie ilgiau, bet po mėnuleigio LUNOCHOD-2 pasivažinėjimo po Mėnulio paviršių, Žmogus ilgam laikui užšaldė šio dangaus kūno tyrimus. Taip pasibaigė Mėnulio tyrimo pirmasis etapas.
Toliau, laikotarpis iki 1990-tujų buvo išvis “balta dėmė” Mėnulio tyrimo istorijoje, praktiškai šiuo laikotarpiu nebuvo jokių Mėnulio tyrimų panaudojant palydovus. Po to sekė laikotarpis nuo 1990-tujų iki 2007 – tai pavieniai skrydžiai į Mėnulį. Ir dabartinis etapas prasidėjo 2007m. kuomet kiniečiai paleido savo palydovą į Mėnulį CHANGE-1. Šitas laikotarpis vėl yra audringas ir su juo prasidėjo Mėnulio lenktynės-2. Tačiau skirtumas tarp Mėnulio lenktynių – 2 ir Mėnulio lenktynių – 1 yra tas, kad anksčiau pasaulis buvo dvipoliarinis (du galios centrai pasaulyje): lenktyniavo JAV ir SSSR tarpusavyje. Dabar pasaulyje vis labiau ryškėja daugiapoliariškumo kontūrai (daug galios centrų) ir tuo būdu į Mėnulio lenktynes įsijungė “Azijos trijulė” (Kinija, Indija ir Japonija). Taigi, konkurencija nemaža.
Mėnulio tyrimų istorija susideda iš labai permainingų etapų.
Stebėtina, kad Žmogus pradėjo tyrinėti Mėnulį iš arti iškart nieko nelaukdamas vos tik tam atsirado pirmosios techninės galimybės, t.y.iškart po pirmųjų dirbtinių Žemės palydovų skrydžių. Jeigu pirmasis palydovas aplink Žemę buvo paleistas 1957 m., tai pirmasis palydovas į Mėnulį buvo paleistas vos dviem metais vėliau.
Tuo metu pasaulyje buvo dvi supervalstybės, kurios lenktyniavo tarpusavyje ir ta konkurencija labai pasitarnavo Mėnulio tyrimams. Tas pirmasis Mėnulio tyrimo etapas išsiskiria didele palydovų gausa, kuriuos paleido į Mėnulį JAV ir SSSR. Nors tuomet palydovų įranga buvo l.primityvi palyginus su dabartine, bet palydovų kiekybe buvo stengiamasi kompensuoti kokybės trūkumus. Šį etapą JAV užbaigė astronautų išlaipinimu Mėnulyje, bet po to viskas pasikeitė.
Staiga Mėnulis tapo Žmogui visiškai neįdomus. Motyvai sekantys: iš to laikotarpio primityvios įrangos buvo išspausta beveik viskas kas buvo įmanoma ir tolimesni skrydžiai į Mėnulį būtų turėję menką pridedamają vertę palyginus su tuo ką jau davė ankstesni panašūs palydovų, pagamintų pagal tokio pačio lygio technologijas, skrydžiai. Antra, pagal primityvios įrangos tyrimo rezultatus Žmogus padarė išvadą, kad Mėnulis yra primityvus ir negyvas dangaus kūnas. Vienu žodžiu, PRIMYTYVI ĮRANGA DUODA PRIMITYVIUS TYRIMŲ REZULTATUS.
O dėl pilotuojamų skrydžių į Mėnulį, tai jų tęsimas būtų buvęs nesaugus pagal tuometines technologijas, taigi tokių pilotuojamų skrydžių į Mėnulį reikėjo lygiai tiek kiek buvo būtina JAV politiniams tikslams pasiekti ir nei vienu skrydžiu daugiau.
SSSR tęsė Mėnulio tyrimus šiek tie ilgiau, bet po mėnuleigio LUNOCHOD-2 pasivažinėjimo po Mėnulio paviršių, Žmogus ilgam laikui užšaldė šio dangaus kūno tyrimus. Taip pasibaigė Mėnulio tyrimo pirmasis etapas.
Toliau, laikotarpis iki 1990-tujų buvo išvis “balta dėmė” Mėnulio tyrimo istorijoje, praktiškai šiuo laikotarpiu nebuvo jokių Mėnulio tyrimų panaudojant palydovus. Po to sekė laikotarpis nuo 1990-tujų iki 2007 – tai pavieniai skrydžiai į Mėnulį. Ir dabartinis etapas prasidėjo 2007m. kuomet kiniečiai paleido savo palydovą į Mėnulį CHANGE-1. Šitas laikotarpis vėl yra audringas ir su juo prasidėjo Mėnulio lenktynės-2. Tačiau skirtumas tarp Mėnulio lenktynių – 2 ir Mėnulio lenktynių – 1 yra tas, kad anksčiau pasaulis buvo dvipoliarinis (du galios centrai pasaulyje): lenktyniavo JAV ir SSSR tarpusavyje. Dabar pasaulyje vis labiau ryškėja daugiapoliariškumo kontūrai (daug galios centrų) ir tuo būdu į Mėnulio lenktynes įsijungė “Azijos trijulė” (Kinija, Indija ir Japonija). Taigi, konkurencija nemaža.
matyt modeliuka po tiek laiko sulipdys :D
koks nevykelis raso apie kinu 'astronautus'??
ten taikonautai, kaip pas rusus kosmonautai.
ten taikonautai, kaip pas rusus kosmonautai.
Kinai - ne amerikonai, deja. Kinijos kaime pries 40 - 50 metu is bado zmones valgydavo. Masiskai, beje.
Kinai bando tik nukeliaut iki menulio, o USA pries puse amziaus islipe tipo buvo. Absurdas nesamone xD
Kinija Mėnulyje statys observatoriją