Naujoji gripo viruso atmaina H1N1 nėra tokia užkrečiama, kaip įprastas gripas, tačiau ilgainiui gali mutuoti ir tapti dar pavojingesnė. Be to, skirtingai nuo įprasto sezoninio gripo, H1N1 dažniau sutrikdo skrandžio veiklą ir gali ilgai išlikti tiesiojoje žarnoje, sukeldamas pykinimą ir viduriavimą.
Tokios JAV ir Nyderlandų mokslininkų išvados paskelbtos žurnale „Science“.
Atlikę H1N1 genetinius tyrimus ir laboratorinius eksperimentus, amerikiečių mokslininkai nustatė, kad šioje viruso atmainoje nėra genetinės medžiagos, kuri sezoninį gripą paverčia tokiu užkrečiamu. Paprastai, kai sezoniniu gripu suserga vienas šeimos narys, jis užkrečia 20 – 30 proc. namiškų. Tuo tarpu vadinamasis kiaulių gripo virusas yra ne toks užkrečiamas.
Specialistai išsiaiškino, kad H1N1 genetinėje medžiagoje trūksta PB2 pavadintos genų sekos. Būtent ši mutacija sukėlė 1918, 1957 ir 1968 m. gripo pandemijas. Tačiau, pasak mokslininkų, kiaulių gripo virusas gali nesunkiai mutuoti ir įgyti trūkstamą genetinę medžiagą.
Vykdydami eksperimentus su šeškais JAV tyrėjai nustatė, kad kiaulių gripo virusu jie užsikrečia ne taip lengvai, kaip paprastu gripu. Tais atvejais, kai buvo naudojamas sezoninio gripo sukėlėjas, netrukus susirgdavo visi viename narve gyvenantys šeškai. Tačiau H1N1 atveju susirgo tik 6 iš 9 bandomųjų gyvūnų.
H1N1 tyrusi Nyderlandų mokslininkų grupė nustatė, kad virusas puikiai jaučiasi nosyje, gali išbūti joje ilgą laiką ir mutuoti. Jie taip pat eksperimentavo su šeškais ir konstatavo, kad į nosį patekęs virusas labai sparčiai dauginasi ir taip gali kompensuoti trūkstamas užkrečiamumo savybes. Be to, skirtingai nei JAV tyrėjai, jie nepastebėjo, kad kiaulių gripas tarp šeškų plinta sunkiau, nei sezoninis.
Amerikiečių mokslininkai taip pat nustatė, kad H1N, skirtingai nei visi kiti gripo virusai, gali gyventi tiesiojoje žarnoje. Pasak jų, tai gali paaiškinti, kodėl tarp kiaulių gripo simptomų dažnai minimas pykinimas ir viduriavimas.
