Greitieji radijo pliūpsniai, arba FRB, yra milisekundės ilgio radijo bangų pliūpsniai kosmose. Individualūs radijo pliūpsniai sklinda kartą ir daugiau nesikartoja.
Tačiau besikartojantys greitieji radijo pliūpsniai yra žinomi dėl kelis kartus siunčiamų trumpų energetinių radijo bangų. Ir įprastai, kuomet jos kartojasi, tai vyksta pavieniui arba klasteriais, skelbiama remiantis ankstesniais stebėjimais.
Tarp 2018 metų rugsėjo 16 d. ir 2019 metų spalio 30 d. mokslininkai iš „The Canadian Hydrogen Intensity Mapping Experiment (CHIME)“ projekto nustatė tendencijas, vyraujančias pliūpsniuose, kurie vyksta kartą per 16,35 dienų. Per keturių dienų laikotarpį, signalas kas valandą paleisdavo pliūpsnį ar du.
Tuomet jis nutildavo kitoms 12 dienų.
Signalas yra žinomas kaip pasikartojantis greitasis radijo pliūpsnis FRB 180916.J0158+65. Praėjusiais metais CHIME/FRB nustatė aštuonių naujų pasikartojančių greitųjų radijo pliūpsnių šaltinius tarp kurių ir šis signalas.
Pasikartojantis signalas buvo atsektas iki milžiniškos spiralinės galaktikos, esančios už maždaug 500 milijonų šviesmečių.
Mokslininkai viliasi, kad atsekę šių paslaptingų pliūpsnių kilmę, jie galės nusakyti kas juos sukėlė. Iki šiol jie atsekė vieną ir pasikartojantį greitąjį radijo pliūpsnį iki pat labai skirtingų šaltinių, kas tik dar labiau pagilina šią paslaptį.
Pirmasis susektas pasikartojantis greitasis radijo pliūpsnis, FRB 121102, siejamas su maža nykštukine galaktika, kurią sudaro žvaigždės ir metalai.
FRB 180916 buvo atsektas iki vienos iš spiralinių Paukščių taką primenančios galaktikos. Anot mokslininkų, regionas taip pat buvo žvaigždę formuojančiame regione.
Taigi, vyraujančios tendencijos tik dar labiau pagilina klausimą kas gali sukelti šiuos pliūpsnius sklindančius būtent taip, kaip jie tai daro dabar.
Galimos užuominos
Mokslininkai svarsto galimas priežastis, pavyzdžiui, orbitinis žvaigždės judėjimas arba objektas, kuris galaktikos pakraščiuose atlieka kompaniono vaidmenį.
Kito tyrimo autoriai, kurie konsultavo tendencijas atradusius mokslininkus, teigia, kad priežastis gali kilti iš neutroninės žvaigždės ir ankstyvos OB tipo žvaigždės binarinės sistemos.
Neutroninės žvaigždės yra mažiausios Visatoje, tai supernovų likučiai. Jų diametrai galėtų būti sulyginti su tokių miestų, kaip Čikaga ar Atlanta, dydžiu, tačiau jos yra ypatingai tankios, o jų masės didesnės ir už mūsų Saulės.
OB tipo žvaigždės yra trumpai gyvenančios karštos, masyvios žvaigždės. Sąveika tarp jų dviejų bei nuo OB tipo žvaigždžių sklindantys vėjai, gali vesti link pasikartojančių FRB tendencijų priežasčių.
Greitųjų radijo pliūpsnių supratimas taip pat gali padėti astronomams sužinoti daugiau ir apie pačią Visatą. Kuo daugiau pliūpsnių jie gali susekti, tuo geriau jie galės panaudoti signalus kuriant žemėlapius, kaip materija yra pasiskirsčiusi Visatoje.
