Dauguma žmonių į pasiūlymus, parašytus žalia spalva, reaguoja pozityviai. Tuo tarpu juoda spalva parašyti tekstai sulaukia mažiausiai pritarimo. Tai paaiškėjo 9 didžiosiose Europos ir Afrikos valstybėse atlikus tyrimą, kurį užsakė „Hewlett-Packard“, teigiama bendrovės pranešime.
Daugiau nei pusė (53 proc.) respondentų pritarė teiginiams, kurie buvo užrašyti žalia spalva. Tuo tarpu juodai užrašyti teiginiai susilaukė pritarimo tik iš 36 proc. respondentų. Tyrimas buvo užsakytas siekiant suprasti, kokią įtaką sprendimų priėmimo procesui daro spalvos. Tikimasi, kad šio tyrimo rezultatai padės įmonėms geriau suprasti, kaip žmonės reaguoja į spalvas ir paskatins plačiau išnaudoti spalvų teikiamas galimybes komunikacijai įmonių viduje ir su partneriais.
Tyrėjai apklausė 2 tūkst. dirbančių 16-55 m. amžiaus žmonių iš Europos ir Afrikos valstybių, įskaitant Didžiąją Britaniją, Vokietiją, Pietų Afrikos Respubliką, Rusiją, Švediją ir kt. Respondentams buvo pateikti neutralūs teiginiai, užrašyti skirtingomis spalvomis, kuriuos jie turėjo įvertinti atsakymų skalėje nuo „labai sutinku“ iki „labai nesutinku“.
Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad raudona spalva dažniausiai išprovokuoja radikalius atsakymus. Tyrimo metu 29 proc. respondentų teiginius, užrašytus raudona spalva vertino radikaliai: stipriai sutikdami arba nesutikdami. Tuo tarpu juoda spalva užrašytus sakinius radikaliai įvertino tik dešimtadalis apklaustųjų.
Taip pat paaiškėjo, kad mėlyna ir juoda spalvos dažniausiai sukelia abejingumą – atitinkamai 47 proc. ir 43 proc. respondentų į šiomis spalvomis užrašytus teiginius reagavo abejingai, t.y. nei sutikdami, nei nesutikdami. Tuo tarpu žalia spalva užrašyti klausimai išprovokavo 28 proc., o „raudoni“ – tik 19 proc. abejingų atsakymų.
Apklausa padėjo išsiaiškinti ir tam tikrų įdomių faktų, susijusių su konkrečiomis šalimis. Pavyzdžiui, vokiečiai pasirodė esą lengviausiai pasiduodantys įtakai. Net 60 proc. respondentų iš šios šalies sutiko arba labai sutiko su žalia spalva parašytais teiginiais, tuo tarpu Nyderlanduose taip elgėsi 45 proc. apklaustųjų. 35 proc. Didžiosios Britanijos gyventojų į klausimus atsakinėjo radikaliai: visiškai sutikdami arba nesutikdami su teiginiais. Italų tarpe buvo tik 24 proc. „radikalų“.
Analizuojant rezultatus, taip pat aptikta ir tam tikrų skirtumų tarp lyčių. Pastebėta, kad vyrai linkę radikaliau vertinti visomis spalvomis užrašytus teiginius (24 proc.) nei moterys (11 proc.). Raudona spalva išprovokavo daugiausiai radikalių atsakymų tiek tarp vyrų (34 proc.), tiek tarp moterų (24 proc.). Tuo tarpu į juoda spalva pateiktus teiginius radikaliai atsakė tik 16 proc. vyrų ir vos 3 proc. moterų.
MRU Psichologijos katedros dėstytoja, psichologė Natalija Norvilė teigia, kad tyrimo rezultatai atspindi elgesį, kurį sąlygoja psichologinės ypatybės: „Iš tiesų, spalva nesąmoningai sukelia skaitytojui tam tikrų emocijų ir asociacijų. Šis procesas priklauso ne tik nuo žmogaus asmeninės patirties, bet ir nuo šalies tradicijų.“
Anot psichologės, yra ir bendrų spalvos poveikio dėsningumų. Pavyzdžiui, daugelis žmonių raudoną spalvą sieja su ugnimi, krauju. Ji gali sujaudinti, sudirginti, net suerzinti. Geltona spalva žadina žvalumą, sukelia jaukumo įspūdį, kelia nuotaiką. Žydra spalva ramina. Žalia yra apibūdinama kaip ramybė. Be to, žalia daugeliui žmonių asocijuojasi su gamta, aplinkosauga.
Šaltos spalvos gali būti naudojamos norint perteikti skaitytojui žinią, jog aprašomas objektas yra patikimas, tradicinis, garbingas, profesionalus. O šiltas spalvas derėtų naudoti, kai norime pabrėžti kūrybiškumą, modernumą, dinamiškumą, jaunatviškumą, inovatyvumą ar madingumą, sakoma pranešime.
