Mokslininkai išsiaiškino, kad Kalėdinis periodas ir atostogos gali veikti žmogų panašiai kaip kelionė į kitą laiko zoną. Jų tvirtinimu, labai ilgos išeiginės paveikia mūsų biologinį laikrodį panašiai kaip ir kelionės į svečias šalis.
Negana to, negatyvios emocijos dėl to, kad atostogos baigėsi, ir dvi savaitės nereguliaraus miego gali darbuotojus versti jaustis pavargusiais ir blausiais. Mokslininkai šiam fenomenui sugalvojo pavadinimą – „socialinis lėktuvo vėlavimas“.
Mokslininkų manymu, kai darbuotojai turi ilgas atostogas ar išeigines, daugelis jų atsipalaiduoja miegodami, leisdami rytais ilgiau pagulėti lovoje, vakarais vėliau atsigulti. Taip jie griauna ir kitą savo dienotvarkę. Tačiau grįžimas į rutiną po dviejų savaičių skirtingo ėjimo miegoti ir atsikėlimo laiko, kai reikia keltis su tamsa ir eiti į darbą, biologiniam laikrodžiui gali būti pernelyg sunkus. Taigi, žmonės pradėję eiti į darbą po atostogų jaučia panašius efektus kaip „lėktuvo vėlavimas“.
Tai pasireiškia sunkiu atsikėlimu ryte, tingumu, sunkumu užmigti vakare ir jaučiamu mieguistumu dieną. Kiti simptomai yra skrandžio veiklos sutrikimai, apetito praradimas, koncentracijos sutrikimas, atminties problemos, nerangumas, bloga bendra savijauta, energijos stoka, nuovargis ir irzlumas.
„Socialinis lėktuvo vėlavimas“ yra apibūdinamas kaip skirtumas tarp biologinio laikrodžio ir aplinkos reikalavimų. Jis taip pat veikia paauglius, kuriems taip pat sunku keltis į mokyklą.
Surrey universiteto tyrėja daktarė Victoria Revell sako: „Per Kalėdas mėgaujamės galėdami vėlai eiti miegoti ir rytais ilgai nelipti iš lovos. Tačiau tai leidžia mūsų biologiniam laikrodžiui pasisukti taip, tarsi būtume nuskridę keletą laiko zonų. Tai reiškia kad Naujais metais sugrįžus į darbą mūsų biologinis laikrodis vis dar veiks kaip per atostogas – bus sunku atsikelti rytais. Apie tai reikėtų pagalvoti per atostogas.“
