Bandymai paversti kovą su globaliniu atšilimu moraliniu imperatyvu primena apie kitą dorovinę pareigą – pasakyti tiesą patogaus gyvenimo būdo nenorinčiai atsisakyti visuomenei, kiek tokia kova kainuos ir kokie sunkumai jos laukia, rašo JAV savaitraštis “Newsweek”.
“Mano tėvynainiai amerikiečiai ir viso pasaulio žmonės, mes turime įveikti klimato krizę. Tai ne politinė, o dorovinė problema. Mes turime viską, ko reikia pradžiai, išskyrus nebent valią veikti. Tačiau tai – atsinaujinantis šaltinis. Atkurkime jį.” Taip kalbėjo buvęs JAV viceprezidentas Al’as Gore’as, atsiimdamas “Oscarą” už savo sukurtą dokumentinį filmą “Nepatogi tiesa”, kuris tapo viena populiariausių dokumentinių juostų Amerikos istorijoje.
Visuotinis atšilimas tapo holivudiniu ir perkeltine, ir tiesiogine šio žodžio prasme, rašo “Newsweek”. Scenarijus paprastas. Gore’o tvirtinimu, sprendimas – po ranka. Mes turime pereiti prie atsinaujinančių energijos šaltinių ir diegti energiją taupančias technologijas, kai tik tamsiosios abejonių jėgos bus nušluotos. Pagal šį scenarijų protingi ir rūpestingi žmonės grumiasi su kvailais ir egoistiškais, ironizuoja “Newsweek”. Tačiau, pasak leidinio, anksčiau ar vėliau amerikiečiai pamatys, kad ši holivudinė globalinio atšilimo versija iš esmės yra išgalvota.
Daugumoje gausių ataskaitų ir pranešimų apie visuotinį klimato atšilimą yra kitoks siužetas. Nors pastebima kai kurių skirtumų, šių tyrimų išvados iš esmės panašios. Nepaisant klimato šiltėjimo keliamo pavojaus, žmonijos turimos technologijos geriausiu atveju žada “šilnamio dujų” emisijų sulaikymo akciją. Net svarbiausi pasiekimai atsinaujinančių energijos šaltinių (saulė, vėjas, biomasė) srityje ir efektyvesnės transporto priemonės bei buitiniai prietaisai dabartinio lygio kasmetines anglies dvideginio emisijas iki 2050 metų viso labo stabilizuotų. Kodėl? Priežastis paprasta – ekonominis augimas, ypač neturtingose šalyse, smarkiai padidins energijos vartojimą ir emisijas.
Eilinę ataskaitą praėjusią savaitę paskelbė 12 Masačūsetso technologijos instituto (MIT) mokslininkų, inžinierių ir sociologų. Žiniasklaida praktiškai ignoravo jų pranešimą “Anglies ateitis”. Jo autoriai padarė palyginti optimistines išvadas: vadinamosios emisijų “sulaikymo ir saugojimo” technologijos bus komerciškai sėkmingos, viso pasaulio vyriausybės sutiks mokėti savotišką mokestį už mineralinio kuro emisijas. Ir net tokiu atveju anglies dvideginio emisijos 2050 m. išliktų maždaug dabartiniame lygyje. Jei nebus imtasi priemonių, jos išaugs daugiau nei dvigubai.
MIT mokslininkų grupės ataskaitoje pabrėžiama, kad anglis pasaulyje labai svarbi. Ji užtikrina apie 40 proc. viso pasaulio elektros energijos gamybos. Anglis pigi (beveik 3 kartus pigesnė už naftą), jos išteklių yra labai daug. Neturtingose šalyse anglies naudojimas auga itin įspūdingais tempais. JAV turi daugiau nei 500 anglimi varomų elektrinių, kiekvienos iš kurių galingumas sudaro 500 megavatų, ekvivalentą. Kinija stato po dvi tokias elektrines per savaitę. Prognozuojama, kad anglies suvartojimas neturtingose šalyse iki 2030 m. padvigubės ir beveik dvigubai pralenks jos suvartojimą išsivysčiusiose šalyse, įskaitant JAV, Europą ir Japoniją. Deja, beveik 40 proc. dėl žmogaus veiklos į atmosferą išskiriamo anglies dvideginio – svarbiausių “šiltanamio efektą” sukeliančių dujų – susidaro deginant anglį.
Jei nesugebėsime pakeisti anglies kitais energijos šaltiniais ar neutralizuoti anglies dvideginio emisijų, “šiltnamio dujų” sutramdyti ko gero neįmanoma, rašo savaitraštis. Galimybė ją pakeisti neatrodo reali, nes anglis naudojama labai plačiai. Konsultacinė bendrovė “Wood Mackenzie” savo tyrime sumodeliavo situaciją, kad dėl atsinaujinančių energijos šaltinių JAV iki 2026 m. elektros gamyba išauga 5 kartus. Nepaisant to siekiant patenkinti didėjančią paklausą prireikė dar didesnių anglį deginančių šiluminių pajėgumų.
Šviesą tunelio gale gali įžiebti anglies dvideginio sulaikymo ir ilgalaikio saugojimo technologija (CCS, carbon capture and storage). MIT mokslininkams ji kelia nuosaikų optimizmą. Pasak jų, tokios technologijos jau egzistuoja. Yra ir anglies dvideginio saugojimui tinkamų geologinių sandarų – tai išsekę naftos telkiniai, netinkamos naudoti struktūros anglies kasyklose. Jos suteiktų pakankamai vietos anglies dvideginiui saugoti, bent jau JAV. Tačiau iškyla dvi problemos: pirma, anglies dvideginio sugėrimo sulaikymas ir saugojimas didina elektros vartojimą, antra, kol šis metodas nebus ištirtas platesniu mastu, praktinė jo nauda vis dar lieka abejotina.
Šių problemų neišspręs net ir stipriausia politinė valia, teigia “Newsweek”. Jei mes norime, kad neturtingos šalys pradėtų naudoti CCS technologiją, jų ekonomikos turi tapti patrauklios. Kol kas jos tokios neatrodo. Anglies dvideginio sulaikymas ir transportavimas į saugyklas pareikalaus papildomos energijos ir brangesnių elektrinių. Remdamiesi naujausiais tyrimų duomenimis MIT mokslininkai teigia, kad pačios patraukliausios elektrinės, naudojančios CCS technologiją, gamins beveik 20 proc. mažiau elektros energijos, nei įprastos jėgainės, o gali kainuoti beveik 40 proc. brangiau. Sumokėk daugiau, gausi mažiau – ne pats geriausias argumentas. Be to, senas elektrines nelengva modifikuoti. Jose nėra vietos papildomiems pajėgumams, tuo tarpu kitoms išlaidos bus pernelyg didelės.
Kad būtų sukurtos pigesnės technologijos, MIT mokslininkai siūlo išplėsti valstybės finansuojamus mokslinius ir inžinerinius tyrimus. Jie siūlo įvesti griežtą mineralinio kuro apmokestinimo tarifą, kuris būtų kasmet padidinamas 4 proc. Taip energijos gamintojai būtų skatinami didinti efektyvumą, būtų sukurtas “kainų skėtis”, kad CCS technologija taptų ekonomiškai gyvybingesnė. Tačiau greitų sprendimų nėra, o politinė dilema verčia dairytis daugelio galimybių. Tai, kas atrodo labiausiai priimtina ir populiariausia (pavyzdžiui, didesnis saulės energijos vartojimas), rezultatų požiūriu gali turėti menkiausią poveikį, o tai, kas duotų svariausią rezultatą (didelis energetinis mokestis), gali pasirodyti mažiausiai priimtina ir populiaru.
Reali visuotinio atšilimo problemų sprendimo politika atmeta Holivudo stereotipus. Tai ne šventųjų žygis prieš nuodėminguosius. Šiuolaikinis gyvenimo būdas, kurį lydi “šiltnamio dujų” emisijos, stipriai įsitvirtinęs visuomenėje ir ekonomikoje. Jei nebus rimtų permainų technologijose, pasekmės taps nebegrįžtamos. Tie, kurie priešinimąsi globaliniam atšilimui laiko moraliniu imperatyvu, atsiduria prieš lygiavertį dorovinį imperatyvą sakyti tiesą apie išlaidas, sunkumus ir abejones, rašo “Newsweek”.
