Lyg uždelsto veikimo bomba – taip apibūdinama žmogaus organizme nejučia prasidėjusi geležies stoka. Laiku jos neatskleidus užklumpa anemija, kuri gali lemti daugybę lėtinių ligų. Ypač geležies trūkumas jaučiamas pavasarį.
Anemija – tai būsena, kai kraujyje sumažėjus eritrocitų ir juose esančio hemoglobino mūsų organizmas nebegauna pakankamai deguonies. Ji kaip kilpa pamažu veržia gyvybę.
Labiausiai paplitusi geležies stokos anemija. Didžiausia problema, kad jos artėjimo ilgai neparodo jokie požymiai. Tuo metu užslėptą geležies trūkumą atskleisti gali tik feritino tyrimas.
Jei laiku nesigydoma, žmogus pradeda jausti nuovargį, mieguistumą, apetito stoką, dirglumą. Krenta darbingumas. Dar vėliau pastebimi požymiai: blyški oda, įtrūkę lūpų kampai, trapūs nagai, slenkantys plaukai ir kt.
Šią grėsmingą būseną jau aiškiai atskleidžia bendrasis kraujo tyrimas. Tačiau tokiu atveju organizmo geležies atsargos jau būna išsekusios ir gali laukti ilgas gydymas. Žmonių, kuriems trūksta geležies, yra 2 - 3 kartus daugiau nei sergančių išryškėjusia anemija.
Lietuvoje žmonės anemija serga tris kartus dažniau nei Europoje ar Amerikoje. Pasaulyje nuo jos kenčia 30 -50 proc. gyventojų. Pastebėta, kad kuo skurdesnis kraštas, tuo daugiau ir sergančių mažakraujyste.
Anemija paliečia beveik kas trečią vaisingo amžiaus moterį. Gana dažnai ji nustatoma mažiems vaikams. Geležies stoka dažniau užklumpa ir paauglystėje. Į rizikos grupę taip pat patenka nėščiosios ar kūdikius maitinančios motinos, vegetarai, aktyviai sportuojantys bei pagyvenę žmonės.
Pastebima, kad mūsų valstybėje geležies stokos anemijos problemai dar skiriama per mažai dėmesio. Specialistų manymu, jeigu būtų profilaktiškai atliekami reikiami kraujo tyrimai, visuomenė išvengtų kai kurių psichologinių, elgesio pokyčio problemų.
