Kokiu greičiu gali evoliucionuoti rūšys? Per kelerius metus, atskleidė Kalifornijos universiteto Riversaide biologų atliktas eksperimentas, praneša „Physorg.com“.
Šio universiteto tyrėjų grupė, vadovaujama Swanne Gordon, Trinidade eksperimentavo su gėlavandenėmis žuvelėmis gupijomis. Jaros upėje sugautas gupijas amerikiečiai padalijo į dvi grupes ir paleido netoliese esančioje Demiero upėje. Tačiau viena jų dalis buvo paleista į virš krioklio esančią upės atkarpą, kurioje nebuvo jokių plėšrūnų, o kita – į žemiau krioklio esančią dalį.
"Scanpix" nuotr.
Po 8 metų, tai yra, pasikeitus mažiau nei 30 gupijų kartų, mokslininkai nustatė, kad gupijos, gyvenančios aukštutinėje upės dalyje, kur plėšrūnų pavojus buvo labai mažas, prisitaikė prie joms naujos aplinkos kiekvieno reprodukcinio ciklo metu atsivesdamos mažiau, bet didesnių jauniklių. Nieko panašaus nebuvo pastebėta toje gupijų populiacijoje, kuri buvo paleista į upę žemiau krioklio.
Pasak biologijos profesoriaus Davido Reznicko, gupijų patelės, kurioms gresia didesnis plėšrūnų pavojus, stengiasi atsivesti kuo daugiau jauniklių, nes gali nesulaukti kitos tokios galimybės. Tuo tarpu gupijoms, gyvenančioms aplinkoje be plėšrūnų, svarbesnis yra ne palikuonių kiekis, o jų dydis, nes didesni jaunikliai gali geriau konkuruoti aplinkoje su ribotais ištekliais – tai paprastai yra būdinga vietoms, kuriose mažai natūralių grobuonių. Be to, pasak mokslininkų, saugioje vietoje gyvenančios gupijos atsiveda mažiau jauniklių ir dėl to, kad kiekvienam reprodukcijos ciklui patelės skiria mažiau resursų – priešingai nei gyvenančios nuolatiniame pavojuje.
Šio eksperimento rezultatai bus paskelbti žurnalo „The American Naturalist“ liepos mėnesio numeryje.
