Prie astrofizikų bandomų įminti tamsiosios energijos ir tamsiosios medžiagos mįslių prisidėjo dar viena Visatos keistenybė: šimtai galaktikų spiečių, kartu su didžiuliais dujiniais debesimis juda nežinoma kryptimi. Mokslininkai spėja, jog šis keistas reiškinys gali būti susijęs su hipotetiniu Didžiuoju sprogimu.
Priminsime, jog daugelio kosmologų manymu mūsų Visata susiformavo Didžiojo sprogimo metu. Tiesa, tai kol kas vyraujanti, bet dar iki galo neįrodyta Visatos susiformavimo teorija (plačiau apie sprogimą galite paskaityti šiuose išsamiuose straipsniuose - 1 ir 2 dalyje). Pagal teoriją, pirmosiomis sprogimo akimirkomis mums žinomi fizikos dėsniai negaliojo, o dabar veikiančios keturios pagrindinės jėgos – gravitacinė, elektromagnetinė, stiprioji ir silpnoji – veikė kaip viena nedaloma jėga.
Kentauro žvaigždyno kryptimi (pažymėta oranžine spalva) dideliu greičiu juda 700 galaktikų spiečių.
Tuo pat metu prasidėjo Visatos plėtimasis gerokai šviesos greitį pranokstančiu greičiu. Tokių kolosalių įvykių metu dalis materijos galėjo būti nusviesta taip toli, jog šviesa nuo jos iki Žemės vis dar neateina. Tokiu atveju ši materija yra nematoma ir mūsų mokslui visiškai nežinoma.
Astrofizikų grupė iš Goddardo kosminio centro (Goddard Space Flight Center), vadovaujami Alexanderio Kashlinsky, mano, jog jiems pavyko aptikti netiesioginius Didžiojo sprogimo įrodymus ir jo metu susiformavusius Visatos netolygumus.
Tyrinėtojai stebėjo 700 galaktikų spiečių ir netikėtai nustatė, jog jie visi juda viena kryptimi ir gana nemažu greičiu – 1000 km/s. Tyrimo autoriai tvirtai įsitikinę, jog jei judėjimas vyktų dėl tamsiosios energijos poveikio, greitis būtų žymiai mažesnis.
„Tai siurprizų siurprizas“, - taip atradimą pakomentavo vienas grupės mokslininkų, Havajų universiteto darbuotojas Haraldas Ebelingas. Jo manymu judėjimo priežastimi negali būti koks nors pavienis objektas – kryptingam tokios didžiulės masės objektų judėjimui palaikyti reikalinga milžiniška jėga.
Tad amerikiečių mokslininkai spėja, jog toks judėjimas gali susiformuoti dėl netolygios Visatos struktūros, atsiradusios dar Didžiojo sprogimo metu. Tokiu atveju galaktikų spiečių judėjimas turėtų būti pastebimas visoje Visatoje. „Artimiausiais metais mes tikimės gauti duomenų, patvirtinančių šią teoriją“, - įsitikinęs Haraldas Ebelingas.
Kitos mokslininkų grupės, taip pat stebinčios galaktikų spiečius, pripažįsta, jog šis atradimas yra labai įdomus, tačiau neskuba daryti išvadų ir siūlo palaukti kitų stebėjimo rezultatų. Tuo labiau, jog po šio atradimo daugelis mokslininkų sutelks dėmesį į galimą galaktikų spiečių judėjimą.
Plačiau apie atradimą galima paskaityti žurnale „Astrophysical Journal Letters“.
