Ankstyvieji šiuolaikinių arklių protėviai greičiausiai mito vaisiais, kuriems sukramtyti nereikėjo aštrių krūminių dantų.
Tai paaiškėjo ištyrus 55 mln. metų senumo arklių dantų fosilijas, praneša naujienų agentūra AFP.
Vėliau arklių maistas tapo įvairesnis, o jų dantys tapo stipresni, kad gyvūnai galėtų sukramtyti ir suvirš
kinti žoles, kuriose buvo rupių dulkių ar dirvožemio priemaišų, teigiama žurnale „Science“ paskelbtame tyrime.
Didesnių, aštresnių krūminių dantų evoliucija sekė netrukus po istorinių klimato pokyčių, tačiau gana didelis laiko tarpas tarp klimato pasikeitimo ir dantų kaitos leidžia manyti, kad dauguma arklių tuo metu išmirė.
„Nustatėme, kad evoliuciniai danties anatomijos pokyčiai nuo maitinimosi įpročių kaitos atsilieka milijonu metų ar dar daugiau“, – teigė vienas tyrimo bendraautorių Matthew Mihlbachleris iš Niujorko technologijos instituto.
„Vienas iš išnykusių gyvūnų, tokių kaip priešistoriniai arkliai, tyrimo privalumų yra tai, kad galime matyti, kaip gyvūnai reagavo į aplinką per milijonus metų. To biologai, tiriantys dabar gyvenančias rūšis, padaryti negali“, – kalbėjo mokslininkas.
M. Mihlbacheris su kolega Nikosu Solouniasu tyrinėjo fosilijomis virtusius 6,5 tūkst. arklių dantis, priklausiusius 222 skirtingoms 70 išnykusių arklių rūšių populiacijoms. Gautus duomenis jie palygino su informacija apie to laikotarpio klimato pokyčius Šiaurės Amerikoje.
Mokslininkams pavyko išanalizuoti dantų nusidėvėjimą ir nustatyti, kuo arkliai mito.
Anot tyrėjų, pirmieji arkliai, gyvenę prieš maždaug 55,5 mln. metų, turėjo žemos karūnėlės krūminius dantis, kurie nebuvo labai aštrūs. Tai leidžia manyti, kad jų maistas susidėjo daugiausiai iš vaisių.
Bėgant laikui Žemėje atsirado daugiau pievų, o arklių dantys didėjo, tapo aukštesni ir su aštresnėmis briaunomis.
„Dantų nudilimas, stebimas pastaruosius 4–5 mln. metų, panašus į šiuolaikinių arklių ir zebrų“, – sakoma tyrime.
Tyrėjai tvirtina, kad didesni ir geriau išsivystę dantys rodo geresnį prisitaikymą ir didesnę išgyvenimo tikimybę.
