Toje miego fazėje, kurioje daugiausiai sapnuojame, mūsų raumenys būna paralyžiuojami. Tai neleidžia įgyvendinto to, kas vyksta smegenyse. Dabar mokslininkai atrado smegenų cheminę medžiagą, kuri miego metu palaiko kūno ramybę.

Šis atradimas gali praversti gydant miego sutrikimus, žurnale „Neuroscience“ teigia mokslininkai.

Smegenyse esančios cheminės medžiagos pradeda veikti per greitų akių judesių (angl. rapid eye movement – REM) miego fazę, kuri dažniausiai prasideda praėjus 90 minučių po to, kai žmogus užmiega. REM miego fazės metu smegenys labai aktyvios, o sapnai patys intensyviausi. Tačiau valingi kūno raumenys – rankose, kojose, pirštuose ir visur kitur, ką valdo sąmonė – būna paralyžiuoti.

Dėl šio paralyžiaus žmogus nejuda, net jei smegenyse vystosi fantastiški scenarijai. Dėl šios priežasties žmonės kartais patiria miego paralyžių, kai jie atsibunda, o raumenys vis dar būna sustingę.

Tačiau būtent kaip tiksliai raumenys paralyžiuojami, mokslininkams iki šiol buvo paslaptis. Ankstesni tyrimai kaip galimą to kaltininką nurodė gliciną, tačiau paralyžius įmanomas ir tuomet, kai gliciną fiksuojantys receptoriai užblokuojami.

Taigi Toronto universiteto tyrėjai Patricia Brooks ir Johnas Peeveris užmetė platesnį tinklą. Jie dėmesį sutelkė į du skirtingus valingų raumenų nervų receptorius. Pirmasis jų vadinamas metabotropiniu GABAB, kitas – jonotropiniu GABAA/glicinu. Pastarasis reaguoja ir į gliciną, ir į kitą cheminę medžiagą, vadinamą gama-amino sviesto rūgštimi (GABA), o pirmasis - tik į GABA, bet ne gliciną.

REKLAMA

Naudodami vaistus tyrėjai žiurkių organizmuose šiuos receptorius „išjungė“ ir nustatė, kad vienintelis būdas išvengti miego paralyžiaus REM fazėje yra abu juos išjungti tuo pat metu. Tai reiškia, kad norint paralyžiuoti raumenis vien glicino neužtenka. Tam reikia ir GABA.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų