Generalinė prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą dėl marijampoliečio verslininko Žydrūno Buzo pagrobimo. Proceso dalyvius supažindinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga byla bus perduoda teismui.
Įtariamiesiems verslininko byloje - A. R., D. S., R. L. ir D. L. pranešta apie baigtą ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto laisvės atėmimo, turto prievartavimo, plėšimo, sukčiavimo, dokumentų suklastojimo ir disponavimo suklastotu dokumentu, antspaudo suklastojimo ir valstybės tarnautojo vardo pasisavinimo. Jie turi teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga bei pateikti prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą.
Prieštaringos reputacijos marijampolietį verslininką Ž. Buzą keletas ginkluotų ir kaukėtų vyriškių pagrobė praėjusių metų kovo 16-osios vakarą iš jo tėvui priklausančios pirties netoli Marijampolės esančioje "Jovaro" sodų bendrijoje.
Anksčiau su kriminaliniu pasauliu sietą verslininką grobikai išsitempė į lauką pusnuogį, apsisiautusį tik chalatu, kuris vėliau buvo rastas šalia jo visureigio.
Bylos duomenimis, pastaruoju metu Ž. Buzo artimiesiems priklausanti bendrovė "Artapolas" domėjosi nekilnojamuoju turtu Palangoje, Panevėžyje, stengdavosi kuo pigiau aukcionuose įsigyti parduodamus statinius.
Ž. Buzo verslui pagrindą padėjo 1992-1993 m. įsteigtas bankas "Žydrius". Per dvejus metus didžiausiomis - 10 proc. palūkanomis prisiviliojęs per 500 indėlininkų, Ž. Buzas iš jų susirinko daugiau kaip 4 milijonus litų. Netrukus po to įmonė pasiskelbė bankrutuojanti. Savo indėlius atgavo mažesnė pusė buvusių indėlininkų.
1996 m. Ž. Buzui buvo iškelta baudžiamoji byla už svetimo turto iššvaistymą, jis buvo nuteistas trejiems metams nelaisvės, tačiau belangėje sėdėjo tik dvejus metus.
Sugrįžęs iš įkalinimo įstaigos jis pradėjo naują verslą.
Jo asmenybė siejama ir su Marijampolėje žinoma kriminaline įžymybe Raimondu Burba (Raikinu). Esą per jo įmonę buvo legalizuoti nešvarūs nusikalstamo pasaulio struktūrų, o dabar - naujųjų verslininkų turtai.
Ž. Buzo verslo interesai gana platūs, jis supirkinėja meno bei kolekcines vertybes.
Paskutinė jo afera buvo bandymas atvesti į Marijampolę vieną Vilniaus kazino, tačiau tam pasipriešino ne tik gyventojai, bet ir miesto politikai.
