Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Kaunietė Sonata jau pusmetį vargsta, gaišta laiką ir taško pinigus ieškodama jai gyvybiškai būtino vaisto takrolimuzo, kuris neleidžia imunitetui atmesti donorinio inksto.
„Vis trūksta man tų vaistų ir šiandien aš buvau pas gydytoją, išrašė, tikiuosi, kad jų bus, bet gydytoja sakė, kad nelabai“, – pasakojo moteris.
Pasiryžę važiuoti šimtus kilometrų
Sonata teturi 15 jai būtino vaisto tablečių ir yra pasiryžusi įveikti ne vieną kilometrą, kad jų rastų.
„Ir 200 kilometrų važiuočiau, nes čia yra gyvybiškai svarbus vaistas“, – tikino kaunietė.
Tokių imunosupresantų ieškančių žmonių kaip Sonata, anot pacientų organizacijos „Gyvastis“, ne vienas.
„Jie tiesiog organizuosis sėsti į transportą, kooperuotis ir važiuoti nusipirkti vaistų, nes kito varianto nėra“, – teigė organizacijos „Gyvastis“ prezidentė Aušra Degutytė.
„Pacientai po inksto transplantacijos turi vartoti kasdien imuninę sistemą slopinančius vaistus, kad neįvyktų atmetimas ir jie negali praleisti nė vienos dienos“, – pabrėžė Kauno klinikų gydytoja nefrologė Rūta Vaičiūnienė.
Sonata bijo prarasti inkstą – tai jau trečias, vieną padovanojo mama, bet jis, kaip ir dar vienas kito donoro, nustojo veikti. Praradus inkstą dar lieka dializės galimybė, o atsakius kitiems organams – mirtis.
„Mūsų viena gerbiama nefrologė sako, aš pradedu darbą nuo to, kad apskambinu vaistines, ar yra kokių vaistų, kad galėčiau pacientams išrašyti“, – pasakojo A. Degutytė.
Vaistininkės Sigitos rankose paskutinė deficitinio vaisto dėžutė.
„Ieškom mes, ką galim pagelbėti, arba rekomenduojam kreiptis į gydytoją ir su gydytoju spręsti, kokį preparatą pasirinkti vietoj trūkstamo“, – tikino „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė S. Korbutaitė.
„Esame gavę pranešimą apie šio vaisto tiekimo sutrikimą, atnaujinimo data yra pranešta kompanijos ir tai yra kovo 31 diena“, – tikino Vaistų kontrolės tarnybos viršininkė Dovilė Marcinkė.
„Mes šaukiam, kad nėra vaistų, negali pacientai įsigyti, gaunam atsakymą, kad vaistų turėtų įsigyti ir vaistinės turėtų pristatyti pacientams per dvi paras“, – apgailestavo A. Degutytė.
Valdininkai pacientams atšauna, kad yra kiti du vaistai, kuriuos galėtų gerti vietoj dingusio iš vaistinių.
„Kitokių esu gėrusi vaistų, bet turėjau problemų ir su žarnynu, ir su skrandžiu, šitas man labiausiai tiko“, – kalbėjo kaunietė Sonata.
„Negalim kaitalioti nuo vieno prie kito, nes vis tiek gali būt šiek tiek šalutinių reiškinių, šiek tiek keistis koncentracija kraujyje“, – pabrėžė nefrologė R. Vaičiūnienė.
Trūksta apie 15 proc. vaistų
Vaistinėse trūksta ir daugeliui žmonių reikiamų paprastesnių vaistų.
„Jeigu žiūrint į pirmus 9 mėnesius, tai apie 15 procentų visų kompensuojamų vaistų turėjo tiekimo sutrikimų. Viso buvo apie 1,5 tūkstančių sutrikimų fiksuota“, – tikino Vaistų gamintojų asociacijos vadovė Genutė Voverienė.
Kas trečio iš vaistinės lentynų dingusio preparato nebuvo kuo pakeisti.
„Tai reiškia, kad maždaug 155 tūkstančiai pacientų turės keisti iš savo įprasto vaisto į kitą, o daugiau negu 26 tūkstančiai turės iš esmės keisti gydymą į kitus vaistus“, – pabrėžė G. Voverienė.
Vaistų gamintojai sako, kad tiekimo sutrikimų yra ne tik pas mus, bet Lietuvoje pasitaiko dažniau, nes šalis maža ir nustatytos kainų lubos.
„Lietuvoje mes turime tą iššaldymą, bet kai kurių vaistų tiekimo problemos yra ir kitose šalyse, tai reiškia, čia nėra grynai su kainų lubomis susijęs klausimas“, – tikino sveikatos apsaugos viceministras Danielius Naumovas.
Kainos lubos nustatomos išvedus vaisto penkių mažiausių Europos Sąjungos šalyse kainų vidurkį.
„Jeigu įšaldytume tas kainas, tai valstybei kainuotų metams 10 milijonų eurų, tai tiek reikėtų nuimti nuo inovatyvių vaistų“, – skaičiavo D. Naumovas.
Kad gydytojams būtų mažiau vargo, nuo vasaros išrašydami vaistus jie matys, ar nėra jo tiekimo sutrikimų.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
