Žemaitaičio mintis apie Kovo 11-ąją smerkia kolegos: jei tai tik jo durnumas, apsidžiaugčiau

Ar dar neatsibodo kasdien apie Žemaitaitį rašyti?

idiotu,debilu,ot gerai...pagarba Valionytei,kuri gerai pasakė,kodėl jis taip šneka...

na, ką lietuviai - pasidžiaukite, jūs esate perversmininkai, kad išvijote ruzkius, o tie kurie žuvo Sausio 13 yra nusikaltėliai - puikiai gyvenate 36 Nepriklausomybės metais- sveikinimai jums

pirmiau liezuvis,o tada smegenys pas ji suveikia...

Ar būtų Lietuva kovojusi jeigu būtų prasidėję masinės represijos? Greičiausiai taip, bet tų kovotojų ko gero būtų buvę ne ką daugiau kaip pokario metais ir tai greičiausiai būtų ne tie žmonės, kurie dabar prisiima nuopelnus dėl Nepriklausomybės atkūrimo. Nesvarbu kaip buvo, svarbu ką turime dabar. Mažos tautos nekeičia istorijos, bet jos gali daryti didelę įtaką savo istorijai, nepriklausimai nuo didžiųjų valstybių galios. Kad taip nutiktų reikalinga vienybė. Lietuvoje vienybės nebuvo tada, nėra jos ir dabar. Galime džiaugtis, kad istorija mums įteikė dovaną, bet istorija gali tą dovaną ir atimti, jeigu savo asmenines ambicijas ar klanų ir partijų interesus, kelsime aukščiau už valstybės. Su Kovo-11-ąja.

Vidas Rachlevičius. Kovo 11-oji: ką švenčiam - praeitį, dabartį ar ateitį? Kodėl sostinėje neturime paminklo laisvei? Mes sugrįžome į laukinius laikus, kai nebėra jokio padoraus politinio ir visuomeninio elgesio modelio, jokių ribų bei moralės stabdžių. Dabar politinė kova – kas prieš ką, o ne dėl ko. Valstybė priklauso piliečiams ar piliečiai priklauso valstybei? Gera proga pagalvoti ar mūsų balsas ir nuomonė dar ką nors reiškia?

Na, va vėl tvarto leciūginiai turi ką veikti...- gal pagaliau imsis įprasto jiems darbo,- gal ir RŽ sprogdins...

Todėl 1990 metų kovo 10-ąją vakare įvyko Sąjūdžio aktyviausiųjų narių iniciatyva surengtas susitikimas.
Šio susitikimo metu paaiškėjo, kad dalis įtakingų Sąjūdžio asmenų dar abejoja, ar kovo 11-ąją reikia skelbti nepriklausomybės atkūrimą, ar dar daryti kokį tarpinį žingsnį. Atsargios pozicijos laikėsi ir Sąjūdžio tuometis vadovas Vytautas Landsbergis. Užvirė karštos diskusijos.
Net ir ne visiems sąjūdininkams, buvusiems tada salėje, iki šiol žinoma, kas įvyko iki to už salės ribų, kai netikėtai V. Landsbergis sustabdė kalbas ir pareiškė: jį prie telefono kviečia Lietuvos ambasadorius Vašingtone Stasys Lozoraitis. Prisimenu, kaip visa salė nuščiuvo, o vėliau laukė V. Landsbergio sugrįžimo po to pokalbio.
Pagaliau V. Landsbergis pasirodė ant slenksčio ir visiems iškilmingai pranešė: Vašingtonas ir pasaulis pasirengęs, kad Lietuva skelbtų nepriklausomybės atkūrimą. Jis pats atsiima savo abejones, kad tai daryti reikia kovo 11-ąją.
Tai ir buvo tas lūžio momentas, labai svarbus Lietuvos istorijoje, apie kurį mažai Lietuvoje žinoma, kaip ir apie daug kitų iki šiol migloje skendinčių Sąjūdžio puslapių, kuriuos žingsnis po žingsnio atskleidžia vis daugiau Sąjūdžio kūrėjų“, - L R T radijuje šiemet Kovo 11-osios išvakarėse ilgai slėptą istorinę tiesą liudijo sąjūdietis Alvydas Medalinskas.

po ranka - liktum invalidu visam likusiam gyvenimui. Ko dabar dar laukia socdemai, prezidentas, skverneliai visi - kad šis Kremliaus darbininkas visus Lietuvos žmones iššūdintų savo kalbomis? Gal jau gana? Turite jūs, blyn. bent kiek savigarbos toliau dirbti vienoje komandoje su šiuo šūdžiumi?

ne ,ne durnumas,o ilgesys SSRS,nes sugriovėm
nė viena s istorikas nėra taip kalbėjęs,vertinęs,pavadinęs,net tie,kurie sėdi pas Janutienę dažniausiai