"Kyla klausimas, kaip žemaičių tarmės išsiskyrimas iš lietuvių kalbos ir virtimas žemaičių kalba paveiktų bendrinės lietuvių kalbos būvį bei gyvybinę lietuvių kalbos galią? Žemaičių sąjūdžio atstovai į tokį klausimą galėtų atsakyti, jog tai jau ne jų, o centrinės valdžios reikalas. "

Tai yra Lietuvos puolimas ir naikinimas, kai kažkokia dalis lietuvių ima įtikinėti, kad jie staiga esą ne lietuviai, o kitos tauybės: žemaičiai ar aukštaičiai... Jei dalis lietuvių imtų tvirtinti, kad lietuvių k. būvis ir gyvybinės galios yra ne jų reikalas - tai yra tapatumo degradavimas arba aiški priešiška veikla (kai kurioms šalims, beje, naudinga). Tokiu atveju tai yra tapatumo naikinimas, demagogiška kalbėti apie "tapatumo įtvirtinimą". Įkyrus tarmių vadinimas "kalbomis" - tai demagogija, destrukcija ir tautos erozija. Laimei kol kas tik abejotinos reputacijos ir barzdos vešlumu, o ne intelekto didumu pasižyminčios personos užsiima tais žaidimais. Gaila, kad straipsnio autorius stato save šalia jų. Tikiuosi, kad ir taip daug demografinių problemų globaliame pasaulyje turinti lietuvių tauta atsilaikys bent prieš šiuos vidaus durnius (skatinamus ir organizuojamus gal ir ne iš vidaus).