VRK vadovo manymu, rekordiškai mažą rinkėjų aktyvumą referendume lėmė ne tik netinkamas laikas, bet ir tai, kad „buvo susieti labai skirtingi dalykai“.
Aktyvumas – rekordiškai mažas
„Tai rekordiškai mažas aktyvumas, palyginti su visais anksčiau vykusiais referendumais. Aktyvumas sumažėjęs visose amžiaus grupėse“, – pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas.
„Sąrašuose buvo įrašytas 2 538 431 rinkėjas, referendume dalyvavo 379 915 (14,97 proc.) rinkėjų. Iš jų 268 920 pasakė „taip“. Skaičiuojant nuo visų esančių sąrašuose rinkėjų „taip“ balsavo 10,59 proc.“, – sakė jis. VRK duomenimis, negaliojančių biuletenių buvo rasta 10 746 (2,83 proc.), galiojančių – 369 169 (97,17 proc.).
Aktyviausi buvo Ignalinos rajono rinkėjai – referendume dalyvavo per 23 proc. rinkėjų. Čia buvo daugiausia referendumo rėmėjų – „taip“ pasakė 16,58 proc. visų rinkėjų.
Mažiausias aktyvumas buvo Visagine – ten balsuoti atėjo vos daugiau nei 8 proc. rinkėjų, o „taip“ balsavo 5,66 proc. rinkėjų.
Z. Vaigauskas pastebėjo tendenciją, kad jeigu žmonės ateidavo dalyvauti, dažniausiai pasakydavo „taip“. Pavyzdžiui, Telšių rajono Viešnarių rinkimų apylinkėje net 95 proc. atėjusių pasakė „taip“. Panašūs skaičiai buvo ir Raseinių rajono Gervinės rinkimų apylinkėje.
Tarp menkiausiai palaikiusių referendumo idėją – Trimonių rinkimų apylinkė (Šalčininkų rajonas), Švenčionių rajono Vaškininkų rinkimų apylinkė. VRK vadovas minėjo, kad menkai referendumo idėją palaikė ir tie, kurie balsavo ambasadose Lenkijoje, Armėnijoje.
Pasak VRK vadovo, skundų, kad norintys nebūtų galėję dalyvauti referendume, negauta. Neprireikė ir papildomų biuletenių, kurių parūpinti kurortinėse vietovėse prašė iniciatyvinė grupė.
Pasirašė emocionaliai, balsavo atsakingai
Pasak Z. Vaigausko, bet koks laikas, kai nėra politinių jėgų sutarimo, referendumui yra netinkamas.
„Tikėtis, kad iš 52 proc. rinkėjų, kurie dalyvavo prezidento rinkimuose, per 90 proc. būtų pasakę referendumo klausimams „taip“, – tai beveik neįmanomas dalykas. Dabar į referendumą ėjo tie rinkėjai, kurie iš esmės norėjo pasakyti „taip“, tie, kurie galvojo, kad jeigu jau paskelbtas (referendumas), reikia dalyvauti“, – kalbėjo VRK vadovas.
Jis sakė manantis, jog daugelis rinkėjų nėjo dėl to, kad „iš pat pradžių buvo susieti labai skirtingi dalykai“. Anot Z. Vaigausko, renkant parašus žmonės pasirašydavo vedami emocinių paskatų, „o kai atėjo laikas pareikšti savo valią, rinkėjai elgėsi labai atsakingai ir apgalvotai“.
„Rinkėjas matuojasi, ar jam tikrai reikalingas toks pakeitimas, ar reikalingas Lietuvai“, – svarstė Z. Vaigauskas. Pasak jo, būtų buvę geriau, jei diskusija būtų vykusi dar iki parašų rinkimo.
(papildyta 12:05 val.)
Pažeidimai įtakos rezultatams nepadarys
VRK atstovai taip pat informavo, kad naujos informacijos apie pažeidimus negauta, o policijoje užfiksuotas 21 pranešimas – nepalyginamai mažiau, negu būdavo per ankstesnius rinkimus.
„Daugiausiai pranešimų gauta iš Klaipėsos, dėl 15-os informacija dar tikslinama, o dėl dviejų gali būti pradėtas ikiteisminis tyrimas“, – pranešė Z. Vaigauskas. Jo teigimu, didesnių pažeidimų, dėl kurių reikėtų suabejoti referendumo rezultatais, negauta. Stebėtojai, kurių pastarąjį kartą buvo nedaug, jokių skundų, pareiškimų VRK taip pat nėra pateikę.
Z. Vaigauskas spaudos konferencijoje sakė neturintis informacijos, ar pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl asmens, kuris bandė pasipriešinti policininkams, ir dėl vieno iš referendumo iniciatorių grasinimų laidos metu. Jis prasitarė, kad VRK pasiruošimo referendumui metu taip pat teko išklausyti įvairius priekaištus.
VRK pasitikėjimo telefonu per visą laikotarpį iš viso gauta 458 pareiškimai. Didžioji dalis jų, kaip informavo VRK vadovas, buvo iš rinkėjų, kurie sakė esantys nepatenkinti, kad rinkimų biuleteniuose yra keletas klausimų, o atsakymas galimas tik vienas.
VRK oficialiai patvirtinti referendumo rezultatus numato posėdyje ketvirtadienį.
Privalomąjį referendumą dėl Konstitucijos 9, 47 ir 147 straipsnių pakeitimo Seimas paskelbė piliečių reikalavimu, iniciatoriams surinkus 300 tūkst. parašų.
Konstitucijos 9 bei 147 straipsnius buvo siūloma keisti taip, kad referendumui paskelbti užtektų 100 tūkst. piliečių parašų. Konstitucijos 47 straipsnyje buvo siūloma nustatyti, kad žemė, vidaus vandenys, miškai, parkai nuosavybės teise gali priklausyti tik Lietuvos piliečiams ir valstybei, o parduoti žemę užsieniečiams bei juridiniams asmenims draudžiama.
Privalomasis referendumas būtų laikomas įvykusiu, jeigu jame dalyvautų daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus.
