Vyriausybė jau šeštadienį pradeda svarstyti 2009 metų nacionalinio, „Sodros“, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų projektus. Gruodžio 13-ąją specialiai tam rengiamas Vyriausybės pasitarimas, o kitą pirmadienį projektai bus svarstomi pirmajame Andriaus Kubiliaus kabineto posėdyje.
Finansų ministerija, anot jos vadovo, Algirdo Šemetos, Vyriausybei pateiks maždaug pusšimtį įvairių įstatymų pataisų, kurias reikia priimti norint įgyvendinti Vyriausybės programoje ir antinkriziniame plane numatytas priemones, kuriomis tikimasi pažaboti ekonomikos nuosmukį ir finansų krizę.
Tikimasi, kad Seimas kitų metų biudžetą priims iki Kalėdų. Kartu turi būti priimtos ir visos su svarbiausiu šalies finansiniu dokumentu susijusios pataisos.
A. Šemeta yra pareiškęs, kad visi mokestiniai įstatymai įsigalios nuo kitų metų sausio 1-osios.
Gyventojų pajamų ir pelno mokesčių tarifus nuo kitų metų pradžios ketinama suvienodinti iki 20 proc., o pridėtinės vertės mokestį padidinti nuo 18 iki 19 procentų. Dabar gyventojų pajamų mokestis siekia 24 proc., o pelno - 15 proc.
Žadama panaikinti visas dabar galiojančios pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos, išskyrus už šilumos energiją.
Tačiau jau aišku, kad lengvatinis 5 proc. PVM tarifas už šildymą galios tik šį sezoną, o nuo kitų metų jis bus naikinamas.
Ketinama keisti gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamo minimumo skaičiavimo tvarką - tiems, kurių pajamos siektų ne daugiau kaip 700 litų, tai yra neviršytų dviejų valstybės remiamų pajamų dydžių, neapmokestinamosios pajamos didėtų 100 litų - iki 420 litų.
Tų žmonių, kurių pajamos sieks tris valstybės remiamų pajamų dydžius - 1050 litų, neapmokestinamasis minimumas būtų didinamas 50 litų - iki 370 litų.
Daugiau negu tris valstybės remiamų pajamų dydžius sieksiantį darbo užmokestį gausiantiems asmenims pajamų mokesčiu bus apmokestinamos jų visos gaunamos pajamos.
Dabar neapmokestinamasis minimumas yra 320 litų. Jis taikomas visiems šalies gyventojams, nepriklausomai nuo jų darbo užmokesčio.
Nuo šių metų rugpjūčio 1 dienos valstybės remiamų pajamų dydis - 350 litų.
Mažiau išmokų iš biudžeto gali tikėtis gyventojai, kurie gaus didelį darbo užmokestį.
Vyriausybės programoje numatyta, kad „Sodros“ įmoką, kuri dabar siekia 5,5 proc. darbuotojo darbo užmokesčio, antros pakopos privatiems pensijų fondams bus sumažinti 2,5 procentinio punkto iki 3 proc.
Autorių darbdaviams, kuriems pagal sutartis autoriai atliks vienkartinius darbus, siūloma už juos pervesti ir įmokas „Sodrai“, tačiau konkreti tvarka dar nenumatyta, tačiau, ar tokia nuostata bus įrašyta į įstatymą, neaišku.
Žurnalistai ir kiti pagal autoriaus sutartis dirbantys asmenys, kurie gaus nuolatinių pajamų, bet nuo jų dabar nemoka socialinio draudimo įmokų, visą tarifą „Sodrai“ pradės mokėti po trejų metų.
Nuo 2009 metų darbdavys trejus metus už pagal autoriaus sutartį dirbantį darbuotoją „Sodrai“ turėtų mokėti po 10 proc., o dar po 1 proc. mokėtų pats darbuotojas.
Į „Sodrą“ dabar darbdavys perveda 30,98 proc. darbuotojo darbo užmokesčio, o pats darbuotojas - dar 3 procentus.
„Vaiko pinigus“ nuo kitų metų norma mokėti tik visoms šeimoms, auginančioms vaikus iki trejų metų, nepriklausomai, kokios bus jų pajamos. Už vyresnius vaikus „vaiko pinigai“ būtų skiriami tik tada, jeigu šeimos pajamos vienam asmeniui bus ne daugiau kaip trys valstybės remiamų pajamų dydžiai - 1050 litų.
Kūdikio auginimo išmokų skyrimo tvarka bus šiek tiek keičiama. Motinos arba tėvai, esantys vaiko priežiūros atostogose, nepriklausomai nuo jų pajamų dydžio, už pirmus vaiko priežiūros namuose metus ir toliau gaus 100 proc. buvusios algos dydžio išmoką, už antrus - 85 proc.
Tačiau ketinam nustatyti kitokią pametinukų ir kelių vaikų iš vieno nėštumo susilaukusių šeimų rėmimo tvarką.
Ketinama atsisakyti įvairių gyventojų pajamų mokesčio susigrąžinimo lengvatų. Nuo kitų metų ketinama nebeleisti gyventojams susigrąžinti dalį gyventojų pajamų mokesčio už įsigytą naują kompiuterį, paimtą paskolą būstui.
Dabar įstatymas numato, kad ši mokestinė lengvata už įsigytą kompiuterį dar turėtų kitais metais galioti.
Kol kas neaišku, ar lengvata ir toliau galės naudotis tie, kurie paskolas būstui bus pasiėmę iki 2009 metų.
Naujai įkuriamas uždarąsias akcines bendroves ketinama leisti steigti su mažesniu negu yra dabar reikalingas (10 tūkst. litų) įstatiniu kapitalu, tačiau dėl jo dydžio dar neapsispręsta.
Įmonių 50 proc. reinvestuojamo pelno siūloma apmokestinti pelno mokesčiu.
Jau nuo kitų metų ketinama įvesti automobilio naudotojo mokestį (150 litų), kurį mokėtų Lietuvoje veikiančios įmonės už kiekvieną turimą automobilį nesvarbu, kur jis būtų registruotas.
