Vyriausybė prieštarauja, kad daug kraujo neatlygintinai davę donorai galėtų pretenduoti į valstybinę pensiją. Anot jos, iki 1997-ųjų už aukojamą kraują pinigų neėmę donorai vis dėlto jį aukojo atlygintinai.
Siūlymą pakeisti Kraujo donorystės įstatymą ir numatyti galimybę į garbės donoro vardą bei valstybinę pensiją pretenduoti visiems be išimties 40 kartų neatlygintinai kraujo arba 200 kartų plazmos davusiems donorams įregistravo Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijai priklausanti Dalia Teišerskytė.
Tačiau Vyriausybės pateiktoje išvadoje teigiama, jog iki 1997 metų sausio 1-osios kraują aukoję gyventojai neatitinka "Europos Tarybos (ET) dokumentuose apibrėžtos nemokamo kraujo ar plazmos davimo sąvokos".
Esą ET dokumentuose nemokamas kraujo ar plazmos davimas apibrėžiamas kaip kraujo ar plazmos davimas be atlygio, išreikšto pinigais ar kita forma, kurią galima laikyti pinigų pakaitalu.
Tačiau pinigų pakaitalu, pasak Vyriausybės išvados, galima laikyti darbo laiką, ilgesnį už nustatytą donorystei ir donoro kelionei.
Donorai, iki 1990 metų davę kraujo be piniginio atlygio, turėjo teisę gauti 3 laisvas dienas, už kurias mokėtas vidutinis darbo užmokestis.
Nuo 1991 metų birželio iki 1995 metų gegužės donorui, nemokamai davusiam kraujo, iš valstybinio socialinio draudimo lėšų būdavo mokama kompensacija, lygi jo trijų darbo dienų vidutiniam darbo užmokesčiui.
Tam tikra kompensacija apdraustiesiems donorams buvo numatyta ir nuo 1995 metų gegužės iki 1997 metų sausio: davusiems 450 mililitrų kraujo arba 600 mililitrų plazmos, iš valstybinio socialinio draudimo lėšų būdavo mokama kompensacija, lygi trijų darbo dienų vidutiniam darbo užmokesčiui, o apdraustajam donorui, davusiam mažiau kaip 450 mililitrų kraujo arba 600 mililitrų plazmos, iš valstybinio socialinio draudimo lėšų priklausydavo kompensacija, lygi dviejų darbo dienų vidutiniam darbo užmokesčiui.
Taigi iki 1997 sausio donorystė, pasak Vyriausybės, gali būti laikoma atlygintina. Todėl neatlygintinais kraujo donorais, jos teigimu, galima vadinti tik po 1997 metų sausio 1 dienos nemokamai kraujo davusius gyventojus.
Pagal dabar galiojančią tvarką po 1997 metų ne mažiau kaip 40 kartų nemokamai davusiam kraujo ar 200 kartų plazmos ir ne mažiau kaip 10 metų aktyviai dalyvavusiam nemokamos donorystės veikloje gyventojui suteikiamas garbės donoro vardas.
Asmuo, kuriam suteiktas garbės donoro vardas, turi teise gauti valstybinę pensiją.
Pagal D.Teišerskytės siūlymą į titulą ir pensiją galėtų pretenduoti ir iki 1997 metų sausio kraujo davę donorai.
