Patinka skaičių , o ne lozungų kalba. Todėl sveikinu tokį detalų ir išsamų autoriaus pasisakymą. Deja, šiandieninėj Lietuvoj - tik lozungų kalba ir šou menai dar pasiekia visuomenės sąmonę. Tai yra tragiška.
Atsiranda vis dar tokių aukštų "veikėjų", kurie ne gina mokslo intereso, bet saugo pinigus : - atseit, kam tie mokslininkai reikalingi, reikia "visus išvaikyt - tai tik niekais išmesti pinigai, nieko jie gero neišranda". O kas gera ir kas ne - sprendžia tie vyriausybių nedasilavinę ponai. Ir ta nuomonė vis labiau plinta visuomenėje. Tam kaip tik tarnauja ir anksčiau su užsidegimu masinėse priemonėse skelbiama neteisinga-iškreipta informacija: - va kiek daug mokslui skiriama lėšų, kartu pridedant išlaidas visai nesusijusias su mokslu.
Sovietiniais laikais irgi pripliusuodavo lėšas prie mokslo investicijų, karinių institutų išlaikymui skirtas lėšas.

Nesutinku su pasiulytu publikaciju skaiciaus vertinimu. Kiek yra institutu/universitetu Estijoje ir Lietuvoje? Skirtumas akivaizdus pagamintos produkcijos kiekyje. Aklai saliu lyginti taip negalima neastizvelgus i gyventu ar bent institutu kieki (kitas klausimas yra BVP). Juk taip lyginant susidarytu klaidingas vaizdas, pvz.: Svedija vs. JAV imant visa publikaciju skaiciu.
Kas del estu, deja, estu fenomenas jau dabar akis bado apsilankius ju mokslo institutuose (pvz.: Tartu), o ir palyginus finansavima (institutai patys dalina grantus!), technini laboratoriju aprupinima ar net moksliniu bendradarbiu algas Estijoje ir Lietuvoje. Su Latviu ivykdyta reforma nesu susipazines, taciau estuku dar praejusiame desimtmetyje atlikta mokslo reforma jau dabar duoda vaisius. Ir mes, labai gaila, jau ganetinai nuo ju atsiliekame. Noreciau atkreipti demesi, kad daugiausia produkcijos pagamina butent Estijos institutai/universitetai ir tik ketvirtu numeriu irasytas Helsinkio universitetas (ta pati jusu nuoroda). O tai daug pasako. Kas del bendru publikaciju - be to mokslas neisivaizduojamas. Todel ir nesistebiu, kad taip vadinamasis "impact factor" zurnalu kur estai spausdinasi ir lietuviai skiriasi kaip diena ir naktis (jusu nuorodytas pirmasis straipsnis).

Autoriui: is kur paimti duomenys pavaizduoti paveiksleliuose? Kodel tik iki 2005 metu? Pateikiant tokius duomenis butina nurodyti informacijos saltini. Be to, jus klaidingai pateikiate informacija, nes pvz.: jei imtume ISI publikaciju skaiciu 1 milijonui gyventoju (o butent taip ir deretu lyginti -> Eurostat duomenys), Lietuva labai daug atsilieka nuo Estijos. Kas del institutu, sitas klausimas turetu buti keliamas labai aiskiai akademines visuomenes. Mokslo raida Lietuvoje be institutu yra neisivaizduojama.

O pinigai ir pastatai - Bankams.

Jau 10 m. Lietuvoje klanas iš MSD ir jo aplinkos kovojama prieš mokslą ir mokslininkus. Jiems svarbiausia - naikinti.
Bet užteko 2007-2008 metais tik truputį padidinti finansavimą, atlyginimus, ir Lietuvos mokslo produkcijos kreivės šovė į viršų.
Daugiau to nebebus! Tik žemyn!

"Kuo blogiau, tuo geriau". Vivat kultūrinė revoliucija, o po to žiūrim, ką turim. O turėsim latvišką variantą. Deja, ministeriai ateina ir nueina, už nieką neatsakydami.

tai tikras mokslinis straipsnis, bet Švietimo ministerijai mokslinių įrodymų nereikia, jie turi tvirtą tikėjimą.

Aišku, kad po eilinės "reformos" mokslas bus tiek nureformuotas, kad Lietuvos kreivės pavarys žemyn, lnk Latvijos.
Nes "reforma" - Latvijos nueitu prieš 18 metų keliu. Deja...

Puikus straipsnis, pagrįstas rimtais argumentais. Gaila, kad ministras negirdi argumentų ir nesugeba argumentuotai išsklaidyti nerimo dėl grėsmių, kurios kyla priemus naujajį MSĮ. Visi mastantys - už reformą, tačiau prieš kai kuriuos MSĮ straipsnius, sukelsiančius socialinę įtampą sunkmečio sąlygomis. Visas reikalas yra paprastas - ministerija nori perimti visą universitetų valdymo galią į savo rankas (per Tarybas). Taip per kelius metus perimti visą universitetų nekilnojamąjį turtą ir taip pasipelnyti jį privatizuojant. Pakeičiant unversitetų statusą į viešasias įstaigas atleisti darbuotojus. Sujungiant universitetus apskritai padauges atleidžiamų darbuotojų. Tai vėl gi našta guls ant valstybės pečių. Bet ar tai svarbu ministrui - įstatymas priimtas, reforma? įvykdyta. Bankams irgi gerai, nes studijuojantys be "krepšelio" pastoviai seikės palūkanas.