VPT: tinkamai planuojant, įstatymas netrukdo įsigyti priemonių kovai su COVID

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) teigia, kad esant tinkamam planavimui Viešųjų pirkimų įstatymas nesudaro kliūčių laiku įsigyti priemonių, reikalingų valdyti koronaviruso pandemiją.

Tokį komentarą laikinoji VPT vadovė penktadienį paskelbė reaguodama į diskusijas apie tai, ar viešųjų pirkimų reguliavimas neapsunkina priemonių įsigijimo ekstremaliosios situacijos metu. 

„Situacija, kuomet rugsėjo mėnesio paskutinėmis dienomis pradėjus rūpintis pirkimo procedūromis iki lapkričio mėnesio nepavyksta įsigyti reikalingų prekių, yra ne viešųjų pirkimų įstatymo trūkumas, o nepakankamai atsakingo ir rūpestingo planavimo pasekmė“, – penktadienį išplatintame pranešime teigia Jovita Petkuvienė.

„Rūpintis reikalingų priemonių įsigijimu reikia ne tada, kai jos pasibaigė arba tuoj pasibaigs, o gerokai anksčiau, įvertinus tiek procedūroms reikalingą laiką, tiek prekėms pristatyti reikalingą terminą, tiek turimus prekių likučius ar pagal galiojančias sutartis dar neįsigytų prekių kiekį“, – pabrėžia ji.

Pasak J. Petkuvienės, peržiūrėjus jau sudarytas reagentų ir kitų tyrimams būtinų priemonių sutartis, nerimą kelia tai, kad sutarčių trukmė vos keli mėnesiai.

„Tai reiškia, kad jau vakar reikėjo skelbti naujus pirkimus, nes dabartinėms sutartims pasibaigus, priemonių vėl nebus.“ – teigia ji.

VPT lapkričio 11 dienos COVID-19 sutarčių stebėsenos duomenimis, liepą sudarytos 185 sutartys, rugpjūtį – 310, rugsėjį – 365, spalį – 376.

Vis dėlto vertinant sutarčių vertę, pastebimas ženklus kilimas spalį: tuomet sudaryta iš viso 53,2 mln. eurų vertės sutarčių, kai ankstesniais mėnesiais nuo balandžio jų vertės kas mėnesį siekdavo 3,6-8,5 mln. eurų.

Tvarką kritikavo laboratorijos vadovas

Apie įstatymų spragas ketvirtadienį spaudos konferencijoje kalbėjo Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) direktorius Danas Bakša.

REKLAMA

„Viešieji pirkimai yra tokie, kokie yra – mes ne kartą jau sakėme, kad tikrai reikėtų peržiūrėti viešųjų pirkimų įstatymą, reikėtų ieškoti būdų, kaip pakoreguoti, nes šiai dienai mano giliu įsitikinimu šis teisės aktas neatitinka poreikio, kuris yra Lietuvoje ekstremaliosios situacijos metu“, – spaudos konferencijoje sakė D. Bakša.

Jis komentavo situaciją, kai užsitęsus pirkimų procedūroms laboratorijoje buvo likę nedaug mėgintuvėlių, reikalingų COVID-19 testams atlikti. Vėliau pranešta, kad ši problema buvo išspręsta, tyrimai nesutriko. 

D. Bakša taip pat pabrėžė, kad pastaruoju metu labai išsiplėtė koronaviruso tyrimų apimtys. 

„Iš tikrųjų viešųjų pirkimų procedūros užsitęsė, mes tikėjomės, kad jos įvyks greičiau. Kitas faktorius, labai reikšmingas šioje situacijoje, buvo tai, kad karantino sritys išsiplėtė, punktų mobiliųjų skaičius kardinaliai padidėjo, natūralu, kad teko aprūpinti visus tuos naujus punktus priemonėmis. Taip ir gavosi, kad ėjome link ribos“, – sakė NVSPL vadovas.

Statistika rodo, kad Lietuvoje testavimas nuo koronaviruso vykdomas aktyviau nei daugumoje kitų ES šalių. Pagal testus 100 tūkst. gyventojų Lietuva užima penktą vietą visoje Europos Sąjungoje. 

VPT turimais Europos Komisijos statistiniais duomenimis, tarptautinės vertės pirkimų atveju vidutinis laikas nuo pasiūlymų pateikimo termino pabaigos iki sutarties sudarymo Lietuvoje 2016 – 2019 metais svyravo nuo 59 iki 69 dienų. Jis minėtu laikotarpiu buvo vienas trumpiausių tarp Europos Sąjungos valstybių.

„Palyginimui, Latvijoje šis terminas svyravo nuo 59 iki 96 dienų, Italijoje nuo 193 iki 216 dienų, o apskritai, Europos Komisijos skelbiamais duomenimis, geru buvo laikomas terminas, neviršijantis 120 dienų“, – rašo VPT.

„Atsižvelgiant į šiuos duomenis, tikėtis, jog prekių bus galima įsigyti per vos daugiau nei vieną mėnesį, būtų ne tik naivu, bet ir neatsakinga, juolab vertinant aplinkybes, kad su COVID-19 sukelta krize susidūrė didžioji dalis pasaulio šalių“, – teigia tarnyba.

REKLAMA

Pasak VPT, įstatymas nereglamentuoja, kaip anksti reikėtų pradėti pirkimą, nenustato apribojimų, kokį kiekį prekių turtėtų pirkti pirkimų vykdytojai. Tai priklauso tik nuo pačių pirkimų vykdytojų, todėl būtent jie ir turėtų užtikrinti, kad pirkimas būtų paskelbtas laiku, o jo metu įsigytų prekių užtektų būtinam pagal iš anksto įvertintą situaciją laikotarpiui.

„Atsižvelgiant į tai, kalbėti reikėtų ne apie viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimus, supaprastinančius procedūrų vykdymą, o apie didesnę pirkimo vykdytojų atsakomybę, planuojant veiklai būtinų prekių poreikį“, – teigia VPT.

VPT taip pat primena, kad ne kartą ragino institucijas ruoštis galimai antrajai bangai bei teikė rekomendacijas.

VPT taip pat pabrėžia, kad COVID-19 nenumatytomis aplinkybėmis buvo galima laikyti vasario-kovo mėnesiais, tačiau dabar netikėtumo faktoriaus nebėra.

VPT duomenimis, nuo metų pradžios iš viso kovai su COVID-19 sudaryta daugiau nei 3 tūkstančiai sutarčių už 213,4 mln. eurų, didžioji dalis, 172,3 mln. eurų iš jų skirti priemonėms kovai su COVID-19. Testams, reagentams bei priemonėms klinikiniams tyrimams atlikti išleisti 26,1 mln. eurų.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų