Galiausiai jo istorija baigėsi teisme, o D. Kriaučiūnas tapo jauniausiu žmogumi Lietuvoje, nuteistu iki gyvos galvos.
Šio žiauraus nusikaltimo aplinkybės buvo aprašytos kriminalinių naujienų laikraštyje „Akistata“.
Nerimą sukėlė nutrūkę skambučiai su auka
Aušra į Šiaulius buvo sugrįžusi iš Anglijos ir viena gyveno tėvams priklausančiame bute. Ji su artimaisiais nuolat palaikė ryšį, tačiau birželio 25-ąją skambučiai netikėtai nutrūko.
Po kelių dienų sunerimęs šeimos narys nuvyko į butą ir rado tai, ko niekas nesitikėjo – viduje buvo dviejų merginų kūnai.
Durys nebuvo išlaužtos, todėl tyrėjai netrukus ėmė svarstyti, kad merginos į butą galėjo įsileisti savo pažįstamą žmogų. Nedelsiant buvo sudarytas merginų pažįstamų sąrašas. Nemažai padėjo ir bute aptiktas fotoaparatas. Išryškinę juostelę pareigūnai pamatė bute vykusių pobūvių scenas. Vėliau paaiškėjo, kad tarp jų pažįstamu ir buvo tas pats Dovydas.
Vaikinas puikiai pažinojo nužudytąsias merginas – su Aušra jis lankė vieną vaikų darželį, vėliau kurį laiką mokėsi toje pačioje klasėje.
Ypač įtarimų sukėlė mobilieji telefonai – Dovydo draugė papasakojo, kad netrukus po nusikaltimo vaikinas jai rodė tris telefonus ir siūlė vieną iš jų pasirinkti dovanų.
Galiausiai vaikinas pradėjo painiotis pasakodamas tyrėjams apie savo buvimo vietą nusikaltimo dieną ir prisipažino.
„Užgaulūs žodžiai“ virto dviejų merginų žmogžudyste
Pasak D. Kriaučiūno parodymų, konfliktas kilo netikėtai. Jis teigė, kad merginos iš jo pasišaipė, o įžeistas vaikinas prarado savitvardą.
Apžiūrėdami nusikaltimo vietą šiurpo net visko matę pareigūnai – dvi merginos buvo uždaužytos metaliniu strypu, subadytos peiliu, perjautos jų rankų venos.
Anot D. Kriaučiūno, birželio 25-osios vėlų rytą jis užsuko pas Aušrą pasišnekėti. Bute, kaip visuomet, rado ir Indrę, kuri tuo metu kilo iš lovos. Nežinia dėl ko vaikinas su merginomis virtuvėje susipyko. D. Kriaučiūnas teigė, kad merginos pasišaipė iš jo ir jo merginos, o Dovydas į tai atsakė grasinimais.
Panelės neliko skolingos, D. Kriaučiūnui pagrasino, kad jų pažįstami vyrukai „išmalsią jam snukį“. Po tokių žodžių Dovydui užvirė kraujas – pasidavęs įniršiui jis trenkė Aušrai kumščiu į veidą ir, pačiupęs pirmą po ranka pasitaikiusį metalinį daiktą, smogė per viršugalvį.
Mergina nugriuvo, o Indrė cypdama apsisuko bėgti. Miegamajame ją pavijęs įsiutėlis ėmė iš visų jėgų daužyti gelžgaliu per galvą. Indrė jau gulėjo be sąmonės, o Dovydas nesiliovė ją daužyti. Vėliau ekspertai suskaičiavo 12 smūgių žymes.
Tada vaikinas atsikvošėjo ir nutarė merginas pribaigti, kad išvengtų atsakomybės. Jis virtuvėje susirado aštrų virtuvinį peilį, grįžo į miegamąjį, pasilenkė prie gulinčios Indrės ir perrėžė abiejų rankų venas, kad mirtinai nukraujuotų. Sugrįžęs į virtuvę pribaigė Aušrą.
Sudarkytas Aušros kūnas rastas virtuvėje. Miegamajame tysojo jos draugės ir kaimynės bendraamžės Indrės lavonas, uždengtas paklode. Nuriedėjęs prie lovos, gulėjo nukirstas vienas pirštas.
Ekspertai nustatė, kad merginos nužudytos prieš kelias dienas. Kaimynai tvirtino nieko įtartino negirdėję, o vienos iš aukų artimasis apsižiūrėjęs Kazimieras pastebėjo, jog dingęs televizorius, muzikinis centras bei dar kai kurie daiktai.
Po žmogžudystės jis grįžo į butą ir jį apvogė
Viena labiausiai sukrečiančių bylos dalių – tai, kas vyko jau po nužudymo.
Sutemus Dovydas sugrįžo į butą dar du kartus. Žengdamas per tamsoje gulinčius lavonus, išsinešė televizorių, sugrįžęs pavogė muzikinį centrą, drabužių, kosmetikos (ją vėliau irgi padovanojo savo panelei) bei kitokių vertingesnių smulkmenų.
Televizorių D. Kriaučiūnas pasistatė savo kambaryje, o muzikinį centrą nunešė į lombardą, kur įkeitė už 250 litų. Tačiau prieš išmokėdamas pinigus lombardo darbuotojas pareikalavo paso.
D. Kriaučiūnas staiga atsikvošėjęs išsigando, kad pagal likusį įrašą gali įkliūti. Jis pamelavo dokumentą tuoj atnešiąs, o pats tuo metu paprašė draugo, kad šis skubiai lombarde išpirktų muzikinį centrą.
Darbuotojas daiktą pardavė nebelaukdamas jo savininko paso. Už šią paslaugą žudikas muzikinį centrą leido pasilikti draugui.
Vėliau tyrėjai merginų panagėse rado mikrodalelių nuo Dovydo drabužių.
Motina bandė pakeisti sūnaus istoriją
Byla tapo dar labiau neįprasta, kai į ją įsitraukė Dovydo motina – diplomuota teisininkė ir buvusi policijos darbuotoja.
Netrukus po suėmimo D. Kriaučiūnui buvo leista pasimatyti su motina, tuo metu dirbusia Šiaulių teritorinės muitinės Teisės ir teisėtvarkos skyriaus viršininke. Po pasimatymo kalinys išsigynė savo prisipažinimo, ėmė tvirtinti, kad save apkalbėjo policininkų kankinamas.
Maža to, D. Kriaučiūno kameroje paslaptingu būdu atsirado mobiliojo ryšio telefonas.
Žudikas susitikdavo su motina ir kalbėdavosi, ką ir kaip jam reikėtų daryti. Nežinodamas, kad pokalbiai įrašinėjami, kalinys taip pat ėmė nuolat skambinėti mamai, o ši sūnui žarstė patarimus, ką šnekėti tardytojams, o ką nutylėti.
Teisme – bandymas įrodyti, kad jis nesubrendęs
Labai protingu ėjimu teisininkai vadina moters bei advokato pasiektą reikalavimą teisiamajam skirti socialinę ekspertizę, kuri išaiškintų, ar jos aštuoniolikmetis vienturtis – socialiai subrendęs.
Mat jei pagal naujo Baudžiamojo kodekso įstatymus pavyktų įrodyti, kad žudydamas dvi merginas Dovydas buvo paikas nesubrendėlis berniukas, jam teismas galėtų skirti bausmę tik kaip nepilnamečiui – daugiausia 10 metų.
Teismas (nuotr. 123rf.com) Tačiau ekspertai nustatė, kad vaikinas buvo socialiai subrendęs ir suprato savo veiksmų pasekmes, dėl to teismas D. Kriaučiūną pripažino kaltu ir skyrė jam laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę.
Tardamas paskutinį žodį D. Kriaučiūnas eilinį kartą pakartojo save apkalbėjęs, merginų nežudęs, kaltino policininkus smurtu bei teigė tiek daug daiktų, kiek įrašyta kaltinamojoje išvadoje, jis nepavogęs – vaikinas vis dar tikėjo atsipirkti keleriais metais už grotų.
Baigdamas kaltinamasis paprašė teismo vėl apklausti jo motiną, kuri neva jau pasakysianti žudikų vardus. Ši pigi išmonė teismui buvo visai neįdomi, moters niekas nieko nebeklausė.
Po 16 metų kalėjime bandė iš jo pabėgti
Praėjus beveik 17 metų po dviejų 18-mečių nužudymo, D. Kriaučiūnas vėl atsidūrė kriminalinių įvykių centre. 2020-ųjų sausio 28-osios vakarą Šiaulių tardymo izoliatoriuje jis, grasindamas savadarbiu duriamuoju įrankiu, paėmė įkaite pareigūnę ir pasikėsino pasišalinti iš įkalinimo įstaigos.
Kiti pamainoje dirbę pareigūnai, įvertinę situaciją ir siekdami apsaugoti pareigūnę nuo sužalojimų, kontroliuodami nuteistojo judėjimą ir jį lydėdami, leido jam išeiti iš režiminės teritorijos.
Už įstaigos vartų nuteistasis paleido pareigūnę ir bandant pasišalinti, buvo sulaikytas pataisos įstaigos ir į pagalbą atvykusių policijos pareigūnų. Pataisos pareigūnai nuteistojo sulaikymo metu panaudojo elektros impulsinį prietaisą. Nuteistasis yra izoliuotas. Laisvės atėmimo bausmę už nužudymą jis atlieka nuo 2003 m.
Pareigūnė, pirminiais duomenimis, dėl paviršinių kaklo sužalojimų buvo pristatyta į gydymo įstaigą. Šiaulių tardymo izoliatorius pareigūnei užtikrina psichologinės pagalbos suteikimą. Darbuotojos darbo stažas pataisos įstaigoje – beveik metai.
Dėl šio epizodo vyras buvo nuteistas dar 7 metų laisvės atėmimo bausme, tačiau ji buvo subendrinta su ankstesne bausme, todėl galutinė bausmė liko laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Dėl naujo teistumo jam dar 20 metų buvo atidėta galimybė prašyti malonės sušvelninti iki gyvos galvos bausmę.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
