Vieni išgelbėtieji gelbėtojams dėkoja, kiti – bėga į policiją skųstis. Pliaže į gelbėtojų stoties duris pasibeldžia apyjaunis vyras. „Ar jūs vakare mane ištraukėt, kai girtas nuėjau maudytis, ėmiau skęsti ir jau buvau be sąmonės?“ – paklausė pravėrusio duris gelbėtojo.
– „Taip, bet tai mūsų pareiga, nereikia padė...“ – „O kur mano glaudės? – užriko vyras. – Jei tuoj pat negrąžinsite, einu į policiją!“
Štai jūs skaitydami kvatojatės, manydami, jog tai – eilinis anekdotas. Tačiau Palangos gelbėjimo stoties viršininkas Jonas Pirožnikas visai nesijuokia. Nes tai tikras įvykis iš Palangos gelbėjimo stoties istorijos.
Taip išėjo, kad gelbėtojo profesiją Lietuvoje netiesiogiai populiarino televizija. Norinčiųjų per vasarą pajūryje padirbėti gelbėtojais buvo smarkiai padaugėję aštuntąjį dešimtmetį lietuviško filmo „Mažoji išpažintis“ ir jo herojaus gelbėtojo Beno, paleidusio sparnuotąją frazę „Plaukiam į Nidą“, dėka.
Buvo neprestižinė profesija
Prieš kelerius metus apie šią profesiją priminė amerikietiškas serialas „Gelbėtojai“. Tačiau vos televizorių ekrane palakstė raumeningi įdegę vyrukai, stambiakrūtės gražuolės, gelbėtojo profesija tapo daug kartų populiaresnė.
Tai gana komiška, nes kažkokie užsienio tyrėjai apklausomis bei davikliais nustatė, jog labiausiai žiūrovus žavėjo ir jaudino, pulsą šokdino ir seilėtekį skatino pradėjus rodyti ne tiek supermenus gelbėtojus, o bėgančią Pamelą Anderson su lapsinčiomis įspūdingo dydžio silikoninėmis krūtimis.
Tačiau pažiūrėti – viena, o dirbti – kas kita. Kol už Skandinavijos bankų skolintus pinigus šalyje be proto kilo statybų mūrai, o sunkvežimiai į prekybos centrus nespėjo vežti prekių, norinčiųjų vasarą įsidarbinti gelbėtojais katastrofiškai trūko.
Logiška – kas norės rizikuoti gyvybe už maždaug 1000 litų algą, kai kiekvienas mažamokslis „runkelis“ su kastuvu statybose prisikasdavo bent 2-3 kartus daugiau? Palangoje gelbėtojų neviliojo net skiriama nemokama lova bei maitinimas.
Šou dalyviai pavargo
Tad dar užpernai Darbo biržos į gelbėjimo stotis atsiųsdavo įvairaus plauko pretendentų. Išaiškėjus, kad dauguma jų net nemoka padoriau plaukti, stočių viršininkai juos išvydami ir juokdavosi, ir niršdavo.
Tačiau krizė ir pernykštis televizijos šou „Gelbėtojų stotis“ reikalus apvertė aukštyn kojomis. Kai pernai televizija paskelbė atranką į šį šou, užsiregistravo šimtai norinčiųjų.
„Bet nemanėme, kad bus taip sunku,“ – prasidėjus šou ir pakliuvę į tikrosios Palangos gelbėjimo stoties viršininko Jono Pirožniko rankas prisipažino atrinktieji laidos dalyviai, tarp jų – netgi tikri sportininkai. J. Pirožnikas irgi stebėjosi kai kuriomis šou dalyvėmis, maniusiomis, kad joms tereiks nusilakavus nagučius pabėgioti smėliuku kaip Pamelai Anderson.
Šou dalyviams teko ir visai nejuokingų išbandymų. Jų akivaizdoje rytą ant Palangos tilto atskriejo lengvasis automobilis, kuris nestabdęs pralaužė galinius tilto turėklus ir pūkštelėjo į vandenį. Nors jūra tilto gale negili, vos 3-4 metrai, kol šou dalyviai, tikrųjų gelbėtojų padedami, ištraukė savižudį, jis jau buvo seniai priburbuliavęs.
Vyko didžiulė atranka
Nepavyko šou dalyviams ne tik išgelbėti, bet net aptikti dviejų vyrų, kurie susilažinę iš butelio staiga nušoko nuo Palangos tilto į audringą jūrą. Gelbėtojai net buvo pamanę, kad drąsuoliai išplaukė į krantą ir pasislėpė kopose. Bet, pasirodo, lažybas abu prakišo – po savaitės bangos į krantą išmetė abiejų kūnus.
Šiemet vasaros pradžioje, vos internete paskelbė apie naujai formuojamą Palangos gelbėtojų komandą, atsišaukė net 230 kandidatų. Tiesa, didesnioji dalis net neatėjo į pokalbį ar buvo atmesti po pirmų kelių klausimų. Tačiau 78 dalyvavo sunkiame konkurse.
„Aš staiga paliepiau šokti per Palangos tilto turėklus į vandenį ir plaukti, – pasakojo J. Pirožnikas. – Tinkami būti gelbėtojais kandidatai tik strykt ir po sekundės jau yrėsi per bangas, o ėmusiems klausinėti, dvejoti pasakiau viso gero. Jie, žinoma, bandė apeliuoti, protestuoti, išvedžioti. Girdi, kam reikia tokių beprasmiškų išbandymų, tačiau aš nesileidau į ginčus. Nes gelbėtojo darbas – kasdieninis išbandymas, reikalaujantis maksimalių tiek fizinių, tiek dvasinių jėgų.“
Gelbėtojai turėjo ką veikti
Galiausiai į darbą Palangos gelbėjimo stotyje buvo priimti 34 gelbėtojai. Tai 24-30 metų vyrai bei merginos, daugelis jų baigę Kūno kultūros akademiją, kiti – nemažai pasiekę sportininkai, treneriai, sporto pedagogai.
„Šiemet jiems kliuvo, – toliau „Akistatai“ pasakojo J. Pirožnikas, vartydamas stoties žurnalą. – Iki šios dienos vien Palangos ir Šventosios paplūdimiuose gelbėti 129 žmonės. Na, keli iš jų gal būtų patys ar kitų padedami išsikapstę. O visi kiti – paskendę.“
Kodėl? Pasak gelbėjimo stoties vadovo, žmonės pervertina savo jėgas. Tačiau didžiausia bėda – alkoholis, kurio išgėrus ne vienam jūra tampa iki kelių.
Išgelbėtųjų reakcija labai skirtinga.
„Vieni ateina su gėlėmis ir šilčiausiais padėkos žodžiais, tačiau pasitaiko ir kitokių,“ – atsiduso J. Pirožnikas.
Žalios vėliavos neturi
Tuomet viršininkas ir papasakojo, kaip jūroje išgelbėjo girtą vyrą. Kol jį „prikabino“ prie vandens motociklo, kol viena ranka prilaikydamas parplaukė per bangas, išėjo kaip toje smetoninėje dainoje „Palangos jūroj nuskendo mano kelnės“. Ant kranto atsižagsėjęs ir atsikvošėjęs vyras pasipiktino ir nudrožė į policiją rašyti pareiškimo, kad gelbėtojai esą pavogę jo vertingas glaudes.
Vien dėl tokių mulkių Palangos gelbėtojai nekelia žalios vėliavos, poilsiautojams pranešančios, kad maudytis saugu. Vyresnė karta prisimena Palangos pliažuose keliamas juodą (maudytis draudžiama), raudoną (pavojinga) ir baltą (saugu) vėliavas. Dabar, pagal Europos Sąjungos reikalavimus, naudojamos šviesoforo spalvų – raudona, geltona, žalia – vėliavos. Tik Palangos gelbėtojai žalios, pranešančios apie saugias maudynes, vėliavos net neužsisakė ir neturi.
Pasimokė iš kolegų. Vokietijoje kažkoks žioplys sugebėjo nuskęsti ramutėliame ežere plevėsuojant žaliai vėliavai. Po laidotuvių našlė teisme Gelbėjimo stočiai tykšt milijoninį ieškinį. Girdi, blogai dirbo, apgavo, nebuvo saugu. Tad mūsiškiai net ramiu oru kelia geltoną vėliavą, perspėjančią apie pavojų vandenyje.
Gamta tedavė 5 minutes
Bet sunkiausia gelbėtojams dėl jiems gamtos skirto vos 4-5 minučių limito. Tik tiek žmogui duota vasarą išbūti nuskendus klinikinėje mirtyje. Po to prasideda nebegrįžtami procesai, miršta smegenys.
Dar niekad Palangos gelbėtojai neturėjo tiek greitaeigės technikos: eiklaus amerikietiško visureigio, katerio, vandens motociklų. Ir vis vien, toli gražu, ne visada spėja pasiekti, surasti ir ištraukti nelaimėlį per tokį trumpą laiką.
Kasmet Lietuvoje nuskęsta apie 250 žmonių. Visas vienas kaimas. Maždaug pusė šių skenduolių žūva vasarą Baltijos bangose. Jei ne Palangos gelbėtojai, šis skaičius būtų kone dvigubai didesnis.
Sigitas Stasaitis
