Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Visai neblogai. Tegu stato bet kokį paminklą Vilniuje, tik tegu jis būna puošnus ir puošia miestą. Omums tegu leidžia Paminklą muzikantui Maskvoje pastatyti.
Rusų sąjungai pasiūlyčiau Vilniuje pastatyti paminklą knygotyrininkui Levui Vladimirovui:
Levas Vladimirovas (1912 m. kovo 11 d., Telšiuose – 1999 m. vasario 20 d. Vilniuje) – vienas žymiausių XX a. Lietuvos knygotyros ir bibliotekininkystės specialistų, mokslininkas ir pedagogas, Jungtinių Tautų bibliotekos direktorius.
Vienas didžiausių Vilniaus universiteto bibliotekos, vadovaujamos L. Vladimirovo, rūpesčių buvo susigrąžinti carų į Rusiją iš Lietuvos išvežtas knygas ir muziejines kolekcijas. Vilniaus universitetui kadaise priklausiusių knygų ir muziejinių vertybių ieškojimas ir grąžinimas vyko daugiausia 1955–1958 metais. Iš įvairių Rusijos ir Ukrainos miestų (Maskvos, Leningrado, Kijevo, Charkovo, Odesos, Lvovo) bibliotekų jo dėka buvo grąžinta Lietuvai apie 15-18 tūkstančių retų knygų, tarp jų M. Mažvydo ir M. Daukšos katekizmai.
Levas Vladimirovas (1912 m. kovo 11 d., Telšiuose – 1999 m. vasario 20 d. Vilniuje) – vienas žymiausių XX a. Lietuvos knygotyros ir bibliotekininkystės specialistų, mokslininkas ir pedagogas, Jungtinių Tautų bibliotekos direktorius.
Vienas didžiausių Vilniaus universiteto bibliotekos, vadovaujamos L. Vladimirovo, rūpesčių buvo susigrąžinti carų į Rusiją iš Lietuvos išvežtas knygas ir muziejines kolekcijas. Vilniaus universitetui kadaise priklausiusių knygų ir muziejinių vertybių ieškojimas ir grąžinimas vyko daugiausia 1955–1958 metais. Iš įvairių Rusijos ir Ukrainos miestų (Maskvos, Leningrado, Kijevo, Charkovo, Odesos, Lvovo) bibliotekų jo dėka buvo grąžinta Lietuvai apie 15-18 tūkstančių retų knygų, tarp jų M. Mažvydo ir M. Daukšos katekizmai.
Rusų sąjungai pasiūlyčiau Vilniuje pastatyti paminklą knygotyrininkui Levui Vladimirovui:
Levas Vladimirovas (1912 m. kovo 11 d., Telšiuose – 1999 m. vasario 20 d. Vilniuje) – vienas žymiausių XX a. Lietuvos knygotyros ir bibliotekininkystės specialistų, mokslininkas ir pedagogas, Jungtinių Tautų bibliotekos direktorius.
Vienas didžiausių Vilniaus universiteto bibliotekos, vadovaujamos L. Vladimirovo, rūpesčių buvo susigrąžinti carų į Rusiją iš Lietuvos išvežtas knygas ir muziejines kolekcijas. Vilniaus universitetui kadaise priklausiusių knygų ir muziejinių vertybių ieškojimas ir grąžinimas vyko daugiausia 1955–1958 metais. Iš įvairių Rusijos ir Ukrainos miestų (Maskvos, Leningrado, Kijevo, Charkovo, Odesos, Lvovo) bibliotekų jo dėka buvo grąžinta Lietuvai apie 15-18 tūkstančių retų knygų, tarp jų M. Mažvydo ir M. Daukšos katekizmai.
Gimė Peterburgo politechnikos instituto studento Ivano Vladimirovo ir stomatologės bajoraitės Stefanijos Daujotaitės šeimoje.
Rašė lietuvių, rusų, anglų, vokiečių kalbomis, skaitė ir kalbėjo dar keliolika kalbų. Jau 1923–1924 m. talkino Šiauliuose motinos įkurtoje bibliotekoje - skaitykloje. Nuo tada pradėjo rinkti ir asmeninę biblioteką, kurioje, nepaisant patirtų praradimų, buvo sukaupęs apie 6000 knygų įvairiomis kalbomis ir įvairiausiomis temomis.
1932–1936 m. Vytauto Didžiojo universitete studijavo anglų ir vokiečių kalbas bei pedagogiką. Jam dėstė Vosylius Sezemanas, Levas Karsavinas, Mykolas Romeris, Vincas Krėvė, Balys Sruoga, Vaclovas Biržiška. 1937–1940 m. Kauno ir Vilniaus universitetuose studijavo ekonomiką, studijas baigė 1946 m. 1941–1945 m. Antrojo pasaulinio karo dalyvis, 16-osios lietuviškos šaulių divizijos karininkas, mūšiuose buvo sunkiai sužeistas.
Levas Vladimirovas (1912 m. kovo 11 d., Telšiuose – 1999 m. vasario 20 d. Vilniuje) – vienas žymiausių XX a. Lietuvos knygotyros ir bibliotekininkystės specialistų, mokslininkas ir pedagogas, Jungtinių Tautų bibliotekos direktorius.
Vienas didžiausių Vilniaus universiteto bibliotekos, vadovaujamos L. Vladimirovo, rūpesčių buvo susigrąžinti carų į Rusiją iš Lietuvos išvežtas knygas ir muziejines kolekcijas. Vilniaus universitetui kadaise priklausiusių knygų ir muziejinių vertybių ieškojimas ir grąžinimas vyko daugiausia 1955–1958 metais. Iš įvairių Rusijos ir Ukrainos miestų (Maskvos, Leningrado, Kijevo, Charkovo, Odesos, Lvovo) bibliotekų jo dėka buvo grąžinta Lietuvai apie 15-18 tūkstančių retų knygų, tarp jų M. Mažvydo ir M. Daukšos katekizmai.
Gimė Peterburgo politechnikos instituto studento Ivano Vladimirovo ir stomatologės bajoraitės Stefanijos Daujotaitės šeimoje.
Rašė lietuvių, rusų, anglų, vokiečių kalbomis, skaitė ir kalbėjo dar keliolika kalbų. Jau 1923–1924 m. talkino Šiauliuose motinos įkurtoje bibliotekoje - skaitykloje. Nuo tada pradėjo rinkti ir asmeninę biblioteką, kurioje, nepaisant patirtų praradimų, buvo sukaupęs apie 6000 knygų įvairiomis kalbomis ir įvairiausiomis temomis.
1932–1936 m. Vytauto Didžiojo universitete studijavo anglų ir vokiečių kalbas bei pedagogiką. Jam dėstė Vosylius Sezemanas, Levas Karsavinas, Mykolas Romeris, Vincas Krėvė, Balys Sruoga, Vaclovas Biržiška. 1937–1940 m. Kauno ir Vilniaus universitetuose studijavo ekonomiką, studijas baigė 1946 m. 1941–1945 m. Antrojo pasaulinio karo dalyvis, 16-osios lietuviškos šaulių divizijos karininkas, mūšiuose buvo sunkiai sužeistas.
Rusų sąjungai pasiūlyčiau Vilniuje pastatyti paminklą knygotyrininkui Levui Vladimirovui:
Levas Vladimirovas (1912 m. kovo 11 d., Telšiuose – 1999 m. vasario 20 d. Vilniuje) – vienas žymiausių XX a. Lietuvos knygotyros ir bibliotekininkystės specialistų, mokslininkas ir pedagogas, Jungtinių Tautų bibliotekos direktorius.
Vienas didžiausių Vilniaus universiteto bibliotekos, vadovaujamos L. Vladimirovo, rūpesčių buvo susigrąžinti carų į Rusiją iš Lietuvos išvežtas knygas ir muziejines kolekcijas. Vilniaus universitetui kadaise priklausiusių knygų ir muziejinių vertybių ieškojimas ir grąžinimas vyko daugiausia 1955–1958 metais. Iš įvairių Rusijos ir Ukrainos miestų (Maskvos, Leningrado, Kijevo, Charkovo, Odesos, Lvovo) bibliotekų jo dėka buvo grąžinta Lietuvai apie 15-18 tūkstančių retų knygų, tarp jų M. Mažvydo ir M. Daukšos katekizmai.
Gimė Peterburgo politechnikos instituto studento Ivano Vladimirovo ir stomatologės bajoraitės Stefanijos Daujotaitės šeimoje.
Rašė lietuvių, rusų, anglų, vokiečių kalbomis, skaitė ir kalbėjo dar keliolika kalbų. Jau 1923–1924 m. talkino Šiauliuose motinos įkurtoje bibliotekoje - skaitykloje. Nuo tada pradėjo rinkti ir asmeninę biblioteką, kurioje, nepaisant patirtų praradimų, buvo sukaupęs apie 6000 knygų įvairiomis kalbomis ir įvairiausiomis temomis.
1932–1936 m. Vytauto Didžiojo universitete studijavo anglų ir vokiečių kalbas bei pedagogiką. Jam dėstė Vosylius Sezemanas, Levas Karsavinas, Mykolas Romeris, Vincas Krėvė, Balys Sruoga, Vaclovas Biržiška. 1937–1940 m. Kauno ir Vilniaus universitetuose studijavo ekonomiką, studijas baigė 1946 m. 1941–1945 m. Antrojo pasaulinio karo dalyvis, 16-osios lietuviškos šaulių divizijos karininkas, mūšiuose buvo sunkiai sužeistas.
Levas Vladimirovas (1912 m. kovo 11 d., Telšiuose – 1999 m. vasario 20 d. Vilniuje) – vienas žymiausių XX a. Lietuvos knygotyros ir bibliotekininkystės specialistų, mokslininkas ir pedagogas, Jungtinių Tautų bibliotekos direktorius.
Vienas didžiausių Vilniaus universiteto bibliotekos, vadovaujamos L. Vladimirovo, rūpesčių buvo susigrąžinti carų į Rusiją iš Lietuvos išvežtas knygas ir muziejines kolekcijas. Vilniaus universitetui kadaise priklausiusių knygų ir muziejinių vertybių ieškojimas ir grąžinimas vyko daugiausia 1955–1958 metais. Iš įvairių Rusijos ir Ukrainos miestų (Maskvos, Leningrado, Kijevo, Charkovo, Odesos, Lvovo) bibliotekų jo dėka buvo grąžinta Lietuvai apie 15-18 tūkstančių retų knygų, tarp jų M. Mažvydo ir M. Daukšos katekizmai.
Gimė Peterburgo politechnikos instituto studento Ivano Vladimirovo ir stomatologės bajoraitės Stefanijos Daujotaitės šeimoje.
Rašė lietuvių, rusų, anglų, vokiečių kalbomis, skaitė ir kalbėjo dar keliolika kalbų. Jau 1923–1924 m. talkino Šiauliuose motinos įkurtoje bibliotekoje - skaitykloje. Nuo tada pradėjo rinkti ir asmeninę biblioteką, kurioje, nepaisant patirtų praradimų, buvo sukaupęs apie 6000 knygų įvairiomis kalbomis ir įvairiausiomis temomis.
1932–1936 m. Vytauto Didžiojo universitete studijavo anglų ir vokiečių kalbas bei pedagogiką. Jam dėstė Vosylius Sezemanas, Levas Karsavinas, Mykolas Romeris, Vincas Krėvė, Balys Sruoga, Vaclovas Biržiška. 1937–1940 m. Kauno ir Vilniaus universitetuose studijavo ekonomiką, studijas baigė 1946 m. 1941–1945 m. Antrojo pasaulinio karo dalyvis, 16-osios lietuviškos šaulių divizijos karininkas, mūšiuose buvo sunkiai sužeistas.
Nesikuklink, Staska... Juk tau tiks tik paminklas Hitleriui... Tokiems, kaip tu - pats "cinkas"... Ar ne?
Bielinis teisus - tikras valstybininkas: rusai statyti čia savo paminklus galėtų tokiu atveju, jeigu tas žmogus, kuriam norima pastatyti paminklą būtų nusipelnęs Lietuvai ar bent Vilniui. O iš tų keturių išvardytų veikėjų kas yra nusipelnęs? Petras I, manau priešingai - jis yra pakenkęs, nes XVIII a. pradžioje, kai jis laimėjo karą prieš švedus, buvo padėti pamatai Abiejų Tautų respublikos padalijimams ir okupacijai XVIII a. pabaigoje. Kutuzovas, manau, jeigu nebūtų išvijęs prancūzų iš Lietuvos, būtų buvusi atkurta LDK autonomija ir panaikinta baudžiava. Na, Vycockis ir Bodrovas, gal ir geri žmonės, tačiau koks ryšys su Vilniumi ir Lietuva? O matrioška? Tik pusgalvis gali sugalvoti tokį paminklą. Be to Vilniuje buvo paminklai Muravjovui korikui ir Černiachovskiui. Kur jie dabar? Gal geriau pastatyti paminklą Borisovui? arba Romanovui?
a man visockis patinka, tegu stato ta paminkla..a zappa nepatinka, bet irgi tegu stovi, netrugdo gi..a kas del okupantu...uzpisot su savo okupantais..partizanai blin...susikti banditai buvot
O kodėl ne Činhis-chanui ? Juk tai jo kraujas teka rusų gyslomis.Buvo sukūręs didžiausią imperiją.Ko Rusija siekia visą laiką,tai valdyti visą pasaulį,naudojant jėgą ir apgaulę,plėšiant,žudant,paliekant krūvas lavonų... Lietuva prisimena Muravjovą,mokyklų ir kalbos uždraudimą,trėmimus ir kankinimus NKVD ir KGB rūsiuose,atsimena ir turto atėmimą-nacionalizavimą...Prieškario Lietuvoje durų nerakindavo.Dabar beginklius senukus pasmaugia.Okupantai-bolševikai ir vietiniai išdavikai savo juodą ateistinį darbą padarė.Meilė Dievui,artimui ir Tėvynei -tautos gerbūvio pamatas buvo sugriautas.Jei būtų tikri rusai,tai siūlytų pastatyti paminklą Levui Karsavinui -filosofui,kultūrologui,istorikui,VU dėstytojui,kuris galiausiai 1949 m. buvo išvežtas į lagerį... Tie siūlymai-tuštybių mugė,kaip vamzdis prie Neries.Kokia žmogaus širdis,toki ir jo sumanymai...
O kodėl ne Činhis-chanui ? Juk tai jo kraujas teka rusų gyslomis.Buvo sukūręs didžiausią imperiją.Ko Rusija siekia visą laiką,tai valdyti visą pasaulį,naudojant jėgą ir apgaulę,plėšiant,žudant,paliekant krūvas lavonų... Lietuva prisimena Muravjovą,mokyklų ir kalbos uždraudimą,trėmimus ir kankinimus NKVD ir KGB rūsiuose,atsimena ir turto atėmimą-nacionalizavimą...Prieškario Lietuvoje durų nerakindavo.Dabar beginklius senukus pasmaugia.Okupantai-bolševikai ir vietiniai išdavikai savo juodą ateistinį darbą padarė.Meilė Dievui,artimui ir Tėvynei -tautos gerbūvio pamatas buvo sugriautas.Jei būtų tikri rusai,tai siūlytų pastatyti paminklą Levui Karsavinui -filosofui,kultūrologui,istorikui,VU dėstytojui,kuris galiausiai 1949 m. buvo išvežtas į lagerį... Tie siūlymai-tuštybių mugė,kaip vamzdis prie Neries.Kokia žmogaus širdis,toki ir jo sumanymai...
asdasd
REKLAMA
REKLAMA
Vilniuje siūloma įamžinti žymias rusų asmenybes arba matriošką