Vilnietė Toma praranda viltį grįžti namo: „Per daugiau nei valandą nenuvažiavome nė 5 kilometrų“

Per 34 metus Lietuva taip ir nesugebėjo pastatyti modernios autostrados su atskira juosta furom, nors yra tranzitinė valstybė.

Mano vaikystė buvo tokia: žiemą daug sniego, šalta. Šiandien pažiūrėjau ir prisiminiau, kaip smagu būdavo. Pasiimi roges ar net kokią dėžę ir nuo kalniuko iki pat tamsumos čiuožinėji. Pareini namo visas sniego karoliais aplipęs. Tada drabužius ant radiatoriaus padžiauni. Žandai raudoni, šaltuko pabučiuoti.

Pusė vilniečių yra kaimiečiai.

Iki savaitgalio grįžti pavyks!

Užtat kad bedieviai!!!! Reikėjo skambinti į Vatikana ir paga butų liovusi!!!

Per 5 h pravažiavau nuo Pilaitės viaduko iki Lazdynų tilto. Kapiec, užtokius bajerius reikėtų visą Vln valdžią išvaikyti velniop

Čia furos blokoja eisma. Kas vairuoja žinom.

Išvažiavom is Kauno autobusu link Klaipėdos po pietų apie 14 val.,viskas buvo gerai ,drėbė šlapdribą ir šalo ,o ledas iš karto kietėjo,nuo Ariogalos jau autobusas sunkiai stūmėsi i priekį,šiaip ne tai davažiavom Raseinius ir toliau ne pro kur.Raseiniuose viešbutis ir valgykla remontuojami,atsiminiau,kad cia yra proftechninė,susiklausinėjome kur bendrabutis,visą autobusą iš mielaširdiškumo priėmė i bendrabutį,o bendrabutyje šalta.ryte nėra kur eiti .visi slankioja kas kur ,stoties viršininkas nieko gero nežada paaiškina,kad Nemkščiuose užstrigusiame autobuse turi negyvą žmogų ir nera kaip jo paimti,mus nukreipia i autotransporto saugaus eismo kabinetą,paprastos kedes,kažkaip pernakvojame ryte vel trinames stotyje,Įstrigęs autobusas Sovietskas-Ryga kariškio žmona su mažu vaiku ,sutinkame mokytojas,kurios vežė vaikus iš konkurso iš Vilniaus jie buvo įstrigę nedavažiavę Raseinių laukuose-sako visą naktį vertėm vaikus šokti,šiaip ne taip nusigavome iki Kryžkalnio ir pas bobutę pasiprašėme pertnakvoti.Kryžkalnio stotyje radijatoriai susprogę,milicininkui,kuris saugojo paminklą bobutės nešė valgyti .nes neatvyko pamaina,tik trečia dieną malūnsparniu atskraidino pamainą.Sekančią dieną bobutė pas kurią miegojome keturiese vienoje lovoje išvirė karštų kopūstų ,pamaitino ,dangus buvo be galo giedras kelias buvo nuvalytas tankais,iš viršaus skraidė ir kelią kontroliavo malūnsparniai,šalikelėm riogsojo staliniečai traktoriai ,kurie neįveikė pusnių,Kokio nors dėmesio nei iš partijos komiteto,nei iš rajono vykdomojo komiteti nesulaukėme,kaip nesulaukė ir tie kuriems labiausiai reikėjo,tai moterys su mažais vaikais,ar mokiniai vykę iš įvairių renginių,nes buvo žiemos atostogų metas,tada tokia patirtis ir tokie prisiminimai

Jeigu ta Toma pisli galėtų pas save priimti porai dienų

užkelių priežiūrą atsakingi visiški degeneratai