Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Ar jus juokaujat kokia prezidentė savo gyvenimo lai žiurisi o ne valstybei vadovaut
bent tada panagrinės jos biografiją.Kas ji tokia,kur vaikai,kam tarnauja,kokia kalba kalbama šeimoje.Ruginienės maišė akcentas,tolimi giminaičiai kalbantys svetima kalba.Ši źvaigźdė labai uźdara,tik kairėje esančius peršviečia kaip rentgenas.
Jos populiarumas 6 proc. Nu pats tas į prezidentus
''Todėl pasaka apie Madeirą nėra apie Madeirą. Ji yra apie pasitikėjimą. Apie tai, kiek kartų visuomenė gali išgirsti vienokį paaiškinimą šiandien ir kitokį rytoj.
Prezidentas dažnai kalba apie lyderystę, tačiau lyderystė prasideda ne nuo gražių kalbų. Ji prasideda nuo nuoseklumo ir asmeninio pavyzdžio. Valstybės vadovas, kurio poziciją viešųjų ryšių žiniuoniams reikia aiškinti po kiekvieno naujo interviu, pamažu tampa ne lyderiu, o politiniu sinoptiku, kas rytą stebinčiu, iš kurios pusės pučia vėjas.
Gal todėl šiandien jau nebestebina nei Madeiros „nuotolinis darbas“, nei pasikeitusios nuomonės, nei skirtingi standartai skirtingoms Vyriausybėms. Stebina tik viena: kad prezidentūroje vis dar atsiranda žmonių, kurie mano, jog visuomenė viso to nepastebi.''
Prezidentas dažnai kalba apie lyderystę, tačiau lyderystė prasideda ne nuo gražių kalbų. Ji prasideda nuo nuoseklumo ir asmeninio pavyzdžio. Valstybės vadovas, kurio poziciją viešųjų ryšių žiniuoniams reikia aiškinti po kiekvieno naujo interviu, pamažu tampa ne lyderiu, o politiniu sinoptiku, kas rytą stebinčiu, iš kurios pusės pučia vėjas.
Gal todėl šiandien jau nebestebina nei Madeiros „nuotolinis darbas“, nei pasikeitusios nuomonės, nei skirtingi standartai skirtingoms Vyriausybėms. Stebina tik viena: kad prezidentūroje vis dar atsiranda žmonių, kurie mano, jog visuomenė viso to nepastebi.''
@FB
Kaip gerai parašyta, kas autorius?
Pritariu. Susigrumkite visos:
Šimonytė ir Čmilytė,
Armonaitė ir Grybauskaitė,
Budraitė ir Miliūtė.
Tapinai, prisipažink, už kurią balsuotum?
Šimonytė ir Čmilytė,
Armonaitė ir Grybauskaitė,
Budraitė ir Miliūtė.
Tapinai, prisipažink, už kurią balsuotum?
@Bruknė
Už Valinskienę.
Gentvilas matyt atostogauja .
@aišku
tylėkit, valkatos
kandidatuok vietoj putkos.
wyras ? - snukis vyro , sudėjimas kareivio kgb - transvestitas - reikėtų tyrimą pradet , del transvestitų Seime
Kacape, KGBiste, rusų šnipe, Maskvos kurva, varyk nx į rasieją su savo fazeriu rusų šnipu !
Tikrasis pavojus prasideda ne tada, kai politikoje atsiranda viena ar kita stipri asmenybė. Pavojus kyla tuomet, kai visuomenė dėl vienų ar kitų priežasčių nustoja ją vertinti kritiškai.
Pezidentas gl susirūpinęs dėl Lietuvos e
@...
-Tuomet pagarba virsta garbinimu, o istorinis trumpo laikotarpio nuopelnas tampa argumentu visiems laikams. Šiuo atveju pavardė pradeda reikšti daugiau negu darbai.
Pastaraisiais metais Lietuvoje ne kartą buvo galima matyti, kaip kai kurių žinomų politologų, karo ekspertų, visuomenės veikėjų ar taip vadinamų nuomonės formuotojų pasisakymai vertinami ne pagal jų turinį, o pagal autoriaus pavardę, reputaciją ir viešai sukauptą moralinį kapitalą.
Demokratijai būtinai reikia autoritetų, kurių šiandien su žiburiu nesurasi visoje Europoje. Tačiau jai dar labiau reikia piliečių, kurie nebijotų tų autoritetų vertinti, nes tarp pagarbos ir asmenybės kulto yra labai plona riba. O istorija rodo, kad peržengti ją yra daug lengviau, negu vėliau sugrįžti atgal.
„Neleiskite jokiam žmogui tapti jūsų šeimininku” – sakė Volteras, vienas garsiausių XVIII a. prancūzų filosofų, rašytojų ir visuomenės kritikų.
-Tuomet pagarba virsta garbinimu, o istorinis trumpo laikotarpio nuopelnas tampa argumentu visiems laikams. Šiuo atveju pavardė pradeda reikšti daugiau negu darbai.
Pastaraisiais metais Lietuvoje ne kartą buvo galima matyti, kaip kai kurių žinomų politologų, karo ekspertų, visuomenės veikėjų ar taip vadinamų nuomonės formuotojų pasisakymai vertinami ne pagal jų turinį, o pagal autoriaus pavardę, reputaciją ir viešai sukauptą moralinį kapitalą.
Demokratijai būtinai reikia autoritetų, kurių šiandien su žiburiu nesurasi visoje Europoje. Tačiau jai dar labiau reikia piliečių, kurie nebijotų tų autoritetų vertinti, nes tarp pagarbos ir asmenybės kulto yra labai plona riba. O istorija rodo, kad peržengti ją yra daug lengviau, negu vėliau sugrįžti atgal.
„Neleiskite jokiam žmogui tapti jūsų šeimininku” – sakė Volteras, vienas garsiausių XVIII a. prancūzų filosofų, rašytojų ir visuomenės kritikų.
Viktorija Čmilytė-Nielsen – nauja kandidatė į prezidentus? „Aš neatmetu tokios idėjos“