kai google surinkusi "Audrius Siaurusevičius"ir niekur neradusi ką gi jis yra baigęs,ėmiau skaityti visus ten buvusius straipsnius .Ypač įdomus pasirodė :"Lietuvoje nėra tokių žurnalistų kaip Ana Politkovsaja..."Siūlau ir autorei paskaityti bei pakomentuoti būtent tame straipsnyje išdėstytus faktus.Kad pastaruoju metu staigiai yra keičiama plokštelė-nenuostabu, Siaurusevičiaus paskyrimas į LRT direktoriaus postą-kelia dar daugiau klausimų.Taigi ,"valstybininkai-"mitas ar realybė?

[Anti]valstybininkai pradedami kontroliuoti užsienio žvalgybų per pinigus, ateinančius iš sričių, kuriose kažkas teka ar važiuoja nuolat ir dideliais kiekiais - skaitliukai sukasi, pinigai byra. VSD pareigūnų liudijimuose NSGK jos įvardintos labai aiškiai:

"Iš mūsų darbo krypčių, atvirai pasakius, tai buvo keturios, kurios buvo visiems įdomios [...]. Tai buvo transportas, geležinkeliai, dujos, elektra, nafta.
KL. Ar galėtumėte pateikti kokių savo matymų dėl verslo grupių įtakos tiek patiems VSD pareigūnams, tiek ir politikams?
ATS. [...]įtakodavo ir visas triukšmas buvo apie tuos keturis grandus, tai yra dujos, elektra, transportas. Kur būdavo tarpininkai, kurie gaudavo pinigus vien už tai, kad jie yra, ir viskas. Visos kitos verslo rūšys, baldininkai
kažkokie, prekybininkai, nei jie kišdavosi, nei jiems rūpi, nei jie priklausomi iš esmės yra nuo valdžios ir visa kita. O visi įvykiai, rinkimai ar finansavimas neskaidrus, ar kas, visą laiką sukdavosi apie šituos keturis dalykus. Pinigai iš tikrųjų dideli ir gaunami už nieką, už orą. Tada mes mąstėme įvairiai, priedangos organizacijos puikiai telpa po tuo stereotipu ir pagal visas taisykles. Labai dujų klausimas įdomus. Kada buvo premjeras Šleževičius, kauniškiai tarpininkai buvo. Paskui krito, Viktoras atsirado. Taigi tos firmos, tai supraskite, du, trys žmonės yra ir viskas. Mes kada ieškojome, kai Stonys perėmė Vakarų korporaciją, kur jų ofisas, tai Gargžduose radom vaikų darželį, vienas kabinetas išnuomotas, be telefono ir be fakso, tuščias. Milijoną, pelnas deklaruojamas milijonais. Visiškai suprantama, mes žinojome, kad didžioji dalis į Rusiją grįžta tiems patiems riazanovams ir
visiems kitiems per ofšorus ir didelė dalis čia išsisklaidydavo kažkaip, kažkokiu būdu. Tai čia šitie keturi grandai, kada mūsų valdybos darbo kryptis buvo, tai čia mūsų laimė ir nelaimė buvo."