Vyriausybė atsikrato nuo 1992 m. su Lietuvos vėliava plaukiojusių fregatų "Žemaitis" ir "Aukštaitis". Oficialiai dėl to, kad laivai yra pasenę. "Ekonomiškai nenaudinga remontuoti ir modernizuoti fregatą, kuri yra fiziškai ir technologiškai nusidėvėjusi", - sprendimą sunaikinti fregatą "Žemaitis" argumentuoja už krašto apsaugą atsakingi valdininkai, rašo "Respublika".
1979 m. ir 1981 m. pastatytos fregatos "Žemaitis" ir "Aukštaitis" KAM valdininkams pasirodė senos, todėl jie ir nusprendė pasiūlyti jas sunaikinti. Tačiau KAM klerkus sužavėjo du Didžiojoje Britanijoje statyti "Hunt" klasės minų medžiojimo laivai "HMS Cottesmore" ir "HMS Dulverton", kuriuos britų karinės pajėgos naudojo nuo 1982 m.
Pavasarį "Respublika" rašė, kaip 2008 m. Juozo Oleko vadovaujama ministerija pasirašė su britais sutartį, pagal kurią 27 metų senumo minininkai Lietuvai atiteks už 191,5 mln. litų. Laivus kiek modernizavę britai sugebėjo juos parduoti Lietuvai už kelis šimtus milijonus litų, o KAM nusprendė eiti savu keliu: "Žemaitis" ir "Aukštaitis" už apytiksliai 2-3 mln. litų atiduoti į metalo laužą.
"Žemaitį" ir "Aukštaitį" Lietuvai praėjusio dešimtmečio pradžioje išrūpinęs tuometis krašto apsaugos ministras Audrius Butkevičius "Respublikai" teigė, kad dabartinė valdžia padarė didžiulę klaidą nusprendusi atsikratyti dviejų fregatų.
"Mūsų įsigyti laivai buvo po kapitalinio remonto. Lietuvoje jie praplaukiojo 17 metų. Laivui tai yra nusispjauti. "Žemaitis" ir "Aukštaitis" netgi stovėdami uoste puikiai atliktų pakrančių gynybos vaidmenį, nes jie turi priešlėktuvinę sistemą, bombų svaidykles, "Vulkan" tipo pabūklą, kuriuo bet kurį laivą galima supjaustyti į gabalus", - sakė A. Butkevičius.
Pasak buvusio KAM vadovo, "Žemaičio" ir "Aukštaičio" turėta ginkluotė yra geresnė už tuos, kuri įmontuota iš Didžiosios Britanijos ir Danijos įsigytuose laivuose. Jau sunaikintame "Žemaityje" ir naikinti ruošiamame "Aukštaityje" buvo raketinis kompleksas "Osa". A. Butkevičius sako, kad šio ginklo efektyvumą parodė Rusijos ir Gruzijos karas. "Naudodami priešlėktuvinę gynybos sistemą "Osa" per Gruzijos ir Rusijos karą, rusai sudaužė gruzinų laivus", - teigė A. Butkevičius.
Tapusi NATO nare, Lietuva derina krašto gynybos strategiją ir karinius įsigijimus su aljansu. Šis Lietuvai numatė "aptarnaujančios valstybės" vaidmenį - visų pirma rinkti minas Baltijos jūroje. "Bet kokiose akcijose mums numatytas pagalbinis struktūrų vaidmuo. NATO nesuinteresuota, kad mes savo biudžetą skirtume tiems dalykams, kurie nenaudingi jai", - teigė A. Butkevičius.
Rusijos karas su Gruzija Lietuvoje sukėlė diskusijas dėl NATO pasirengimo apginti Baltijos šalis, jeigu prieš jas būtų surengta karinė ataka. Aljanso vadovai pripažino, kad neturi jokios strategijos dėl to, ką reikėtų daryti, jei Lietuvai, Latvijai ir Estijai tektų susidurti su karine svetimų šalių agresija.
NATO generolai Vilnių, Rygą ir Taliną bando raminti pažadais, kad esant reikalui aljansas neatidėliodamas suteiktų karinę pagalbą. A.Butkevičius sako, kad Lietuvos politiniai lyderiai turėtų patys labiau pagalvoti apie šalies apsaugą. Tačiau "Žemaičio" ir "Aukštaičio" naikinimas rodo, kad viskas yra daroma priešingai, nei kad turėtų būti.
Buvusį krašto apsaugos ministrą stebina ne vien tai, kad Lietuva atsisako dviejų funkcionalių laivų, bet ir tai, kas yra su jais daroma. KAM darbuotojai Vyriausybei patarė juos supjaustyti metalo laužui. Už tai Lietuvos biudžetas gaus vos kelis milijonus litų.
Pasak A.Butkevičiaus, jeigu jau buvo nuspręsta, kad fregatos Lietuvai nereikalingos, jas galima buvo pelningai parduoti. "Dar prieš porą metų šių laivų labai prašė gruzinai. Yra daugybė valstybių, kurios galėjo šiuos laivus įsigyti", - teigė A. Butkevičius.
A. Butkevičius įsitikinęs, kad kažkas galėjo būti suinteresuotas sunaikinti laivus ir pasidaryti iš to verslą. Jis teigė niekada negirdėjęs, kad Lietuva būtų įsipareigojusi Rusijai neperduoti dviejų įsigytų fregatų trečiosioms šalims.
