Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Saunuole Ruta
sutraiske blake ant valdovu rumu sienos ........ aciu
Gediminai ko sirsti,gal paciam uodega dega del rumu?Mykolo statiniui reikalingu dokumentu nereikia,o Petrui ar Antanui reikia.Tegul atidziau skaito savo leidziamus istatymus.Rutai linkiu kuo daugiau atkapstyti ir paviesinti isrinktuju darbeliu.
Manau, Grinevičiūtė neilgtrukus atkapstys, kad prisikėlęs Jėzus Kristus į dangų pakilo savavališkai- nesuderinęs su aviacijos inspekcija, neišklausęs privalomo dangun ėmimo kurso ir negavęs Pontijaus Piloto antspaudu ir parašu patvirtinto leidimo kilti dangop...
pažiūrėjau į autorės pavardę ir pasidarė aišku: dar vienas istorijos ir kultūros supolitinimo juodas faktas.
Naudokimes proga kol galim,kuo mes blogesni.Mykolai Algirdai zynys blogai ispranasavo tavo sapna,koki paaiskinima surasi tautai?vajeee vajeee.........
Projekto vadovas turėtų prarasti atestatą už tokį vadovavimą projektui, o AM galtų girtis "kovojanti" su nelegaliomis statybomis.
Dar vienas straipsnis iš tų laikų, nusiųstas 2001 m. vasario mėnesį "Lietuvos rytui"
"Charakteringa detalė: Valdovų rūmų atstatymo akcijos plakatu tapo 1894 m. Juozo Kamarausko nulieta akvarelė ”Valdovų rūmai ir Aukštutinė pilis”. Paveikslas gana gražus, jame dar matosi ir Katedros kampas, tačiau jo sukūrimo data visą atstatymo akciją apverčia aukštyn kojomis.
1894 m. suėjo beveik 100 metų, kai šalia ką tik pastatytos Katedros buvo visiškai nugriauti Valdovų rūmai (tiksliau dar buvę jų griuvėsiai) ir dar pora šimtmečių, kai iš Aukštutinės pilies mažai kas buvo likę, nes XVII a. pradžioje jos liekanos buvo per prastos netgi kalėjimui.
J.Kamarauskas, kaip dailininkas, gyveno savajame architektūrinių fantazijų pasaulyje ir jo šimtai ar tūkstančiai Vilniaus panoramų tam tikra dalimi buvo tų įsivaizduotų reginių vaisius. Sudėti į vieną paveikslą pastatus, niekada tokiame pavidale kartu nestovėjusius – Katedrą, Valdovų rūmus ir Aukštutinę pilį - tai tik vaizduotės žaismas. Štai tokiu pagrindu remiasi visa Valdovų rūmų, kaip aiškinama, mūsų valstybingumo simbolio atstatymo koncepcija.
Vis dėlto reikia pripažinti, kad amžių glūdumoje tie pastatai iš tikro yra buvę, o Katedra su Gedimino bokštu ir nūnai tebestovi. Tačiau prieš atstatant, tiksliau iš naujo statant Valdovų rūmus vertėtų pasiklausyti proto balso, o ne emocijų triukšmo.
Istorinis rūmų statybos pagrindas nėra įtikinamas. Visas XVI ir pusė XVII a., kai rūmai iš tikro stovėjo, Lietuvai anaiptol nebuvo klestėjimo ar tarptautinio pripažinimo laiotarpis. Po karo su Rusija dar pusantro šimto metų riogsojo niekam nereikalingi rūmų griuvėsiai, kol 1799 m. buvo sulyginti su žeme. Dar du šimtus metų jų irgi niekas nepasigedo, kol paskutinį praeito amžiaus dešimtmetį prasidėjo dabartinis aistrų kaitinimas.
Dar menkesnė yra architektūrinė rūmų statybos prasmė. L.Stuoka-Gucevičius pastatė tokią ryškią architektūros dominantę, kad už jos įspraudus visai kitos stilistikos Valdovų rūmus, suskambės baisus Senamiesčio urbanistikos disonansas. Valdovų rūmai ir Katedra jos dabartiniu pavidalu, niekada kartu nestovėjo. Taigi net jeigu per stebuklą atsirastų autentiški Valdovų rūmų brėžiniai, architektūrinės (pseudo)logikos vardan tektų nugriauti dabartinę Katedrą. Tai būtų tikra šventvagystė.
Ką daryti? Siûlyčiau visiems rūmų statybos entuziastams, jeigu jiems tikrai niežti delnai darbo, dvi užduotis, vieną visai rimtą, kitą su fantastikos elementais.
Pirmoji – nugriauti tuos baisius barakus virš rūmų pamatų pačioje sostinės širdyje, viską nufotografuoti, nufilmuoti ir po to užberti švelniu Vilnijos smėliu. Tuo pačiu galutinai sutvarkyti visą Katedros aikštę.
Kita užduotis būtų nukreipta ne į žemę, bet beveik į dangų. Toje J.Kamarausko akvarelėje puikiai atrodo Aukštutinė pilis ant Gedimino kalno. Imkime ją ir atstatykime.
Istoriškai žiūrint, tai Vytauto laikų – Lietuvos klestėjimo laikotarpio objektas. Architektūrine prasme tai būtų žymiai įspūdingesnis statinys nei Valdovų rūmai, pusšimtį metrų iškilęs virš Katedros ir nė kiek jai netrukdantis. Be to visiškai sveikas Vakarinis (Gedimino) bokštas, yra ir daugiau antžeminių liekanų. Tai būtų tikra Vilniaus panoramos ašis, į kurią kiltų miestelėnai ir visi Vilniaus svečiai.
Tiesa, yra ir trečias, ko gero priimtiniausias kelias. Nesukti galvos dėl mūsų dar neįrodytos istorinės didybės atstatymo, bet imtis sunkių kasdienių darbų, kurie tikrai reikalingi Lietuvai, artintų ją prie Europos gyvenimo, ekonomikos, švietimo ir kultūros lygmens. Tai svarbiau už net labai senų ar labai aukštų pilių atstatymą."
"Charakteringa detalė: Valdovų rūmų atstatymo akcijos plakatu tapo 1894 m. Juozo Kamarausko nulieta akvarelė ”Valdovų rūmai ir Aukštutinė pilis”. Paveikslas gana gražus, jame dar matosi ir Katedros kampas, tačiau jo sukūrimo data visą atstatymo akciją apverčia aukštyn kojomis.
1894 m. suėjo beveik 100 metų, kai šalia ką tik pastatytos Katedros buvo visiškai nugriauti Valdovų rūmai (tiksliau dar buvę jų griuvėsiai) ir dar pora šimtmečių, kai iš Aukštutinės pilies mažai kas buvo likę, nes XVII a. pradžioje jos liekanos buvo per prastos netgi kalėjimui.
J.Kamarauskas, kaip dailininkas, gyveno savajame architektūrinių fantazijų pasaulyje ir jo šimtai ar tūkstančiai Vilniaus panoramų tam tikra dalimi buvo tų įsivaizduotų reginių vaisius. Sudėti į vieną paveikslą pastatus, niekada tokiame pavidale kartu nestovėjusius – Katedrą, Valdovų rūmus ir Aukštutinę pilį - tai tik vaizduotės žaismas. Štai tokiu pagrindu remiasi visa Valdovų rūmų, kaip aiškinama, mūsų valstybingumo simbolio atstatymo koncepcija.
Vis dėlto reikia pripažinti, kad amžių glūdumoje tie pastatai iš tikro yra buvę, o Katedra su Gedimino bokštu ir nūnai tebestovi. Tačiau prieš atstatant, tiksliau iš naujo statant Valdovų rūmus vertėtų pasiklausyti proto balso, o ne emocijų triukšmo.
Istorinis rūmų statybos pagrindas nėra įtikinamas. Visas XVI ir pusė XVII a., kai rūmai iš tikro stovėjo, Lietuvai anaiptol nebuvo klestėjimo ar tarptautinio pripažinimo laiotarpis. Po karo su Rusija dar pusantro šimto metų riogsojo niekam nereikalingi rūmų griuvėsiai, kol 1799 m. buvo sulyginti su žeme. Dar du šimtus metų jų irgi niekas nepasigedo, kol paskutinį praeito amžiaus dešimtmetį prasidėjo dabartinis aistrų kaitinimas.
Dar menkesnė yra architektūrinė rūmų statybos prasmė. L.Stuoka-Gucevičius pastatė tokią ryškią architektūros dominantę, kad už jos įspraudus visai kitos stilistikos Valdovų rūmus, suskambės baisus Senamiesčio urbanistikos disonansas. Valdovų rūmai ir Katedra jos dabartiniu pavidalu, niekada kartu nestovėjo. Taigi net jeigu per stebuklą atsirastų autentiški Valdovų rūmų brėžiniai, architektūrinės (pseudo)logikos vardan tektų nugriauti dabartinę Katedrą. Tai būtų tikra šventvagystė.
Ką daryti? Siûlyčiau visiems rūmų statybos entuziastams, jeigu jiems tikrai niežti delnai darbo, dvi užduotis, vieną visai rimtą, kitą su fantastikos elementais.
Pirmoji – nugriauti tuos baisius barakus virš rūmų pamatų pačioje sostinės širdyje, viską nufotografuoti, nufilmuoti ir po to užberti švelniu Vilnijos smėliu. Tuo pačiu galutinai sutvarkyti visą Katedros aikštę.
Kita užduotis būtų nukreipta ne į žemę, bet beveik į dangų. Toje J.Kamarausko akvarelėje puikiai atrodo Aukštutinė pilis ant Gedimino kalno. Imkime ją ir atstatykime.
Istoriškai žiūrint, tai Vytauto laikų – Lietuvos klestėjimo laikotarpio objektas. Architektūrine prasme tai būtų žymiai įspūdingesnis statinys nei Valdovų rūmai, pusšimtį metrų iškilęs virš Katedros ir nė kiek jai netrukdantis. Be to visiškai sveikas Vakarinis (Gedimino) bokštas, yra ir daugiau antžeminių liekanų. Tai būtų tikra Vilniaus panoramos ašis, į kurią kiltų miestelėnai ir visi Vilniaus svečiai.
Tiesa, yra ir trečias, ko gero priimtiniausias kelias. Nesukti galvos dėl mūsų dar neįrodytos istorinės didybės atstatymo, bet imtis sunkių kasdienių darbų, kurie tikrai reikalingi Lietuvai, artintų ją prie Europos gyvenimo, ekonomikos, švietimo ir kultūros lygmens. Tai svarbiau už net labai senų ar labai aukštų pilių atstatymą."
Radau savo archyve straipsnį, rašytą 2000 05 12. Kodėl tuomet tylėjo Grinevičiūtė?
Teikiu straipsnio ištrauką.
"Rūmų atstatymo idėja kilo 1987 m. Tuomet Atgimimo euforijos aušroje atrodė, kad tai padaryti bus visai nesunku. Argumentų statybai ilgai neieškota. XVI ir XVII amžiuje apie šimtą metų rūmuose buvo Lietuvos kunigaikščių rezidencija. To ir užteko. Apie tai, kad Katedros aikštės situacija negrįžtamai pasikeitė, mažai ką domino. Kaip ir būsimojo statinio paskirtis, pagaliau – pinigai, už kuriuos tie rūmai turėjo būti pastatyti.
Dėl Valdovų rūmų sunykimo ir galų gale nugriovimo, kad ir netiesiogiai prisidėjo pats L.Stuoka-Gucevičius, pastatęs tokią ryškią architektūros dominantę – Vilniaus katedrą, kad užpakaly tarp Katedros ir kalno įsispraudę Valdovų rūmų griuvėsiai buvo nepriimtini jau ir to meto architektūros teorijai ir praktikai. Dar prieš Katedros atidarymą jie buvo nugriauti. Net jei pastatysime rūmus iš naujo, Katedra vis tiek dominuos, o rūmai atrodys lyg kitos epochos svetimkūnis, užgrūstas pačioje nedėkingiausioje aikštės vietoje. Vaizdžiai kalbant, jei Stuoka būtų gyvas, jis tikrai neleistų tokios architektūrinės disharmonijos. Atstačius XVI a. rūmus, architektūrinės logikos vardan tektų paaukoti dabartinę Katedrą. Bet tai jau būtų absoliuti nesąmonė.
Kas galėtų būti būsimuosiuose rūmuose? Niekas nežino. Anksčiau buvo kalbama apie Prezidento rezidenciją, reprezentacinius priėmimų namus. Laikyti tokias statybas pirmos būtinybės objektais, kai studentai mokosi šaltose auditorijose, mokytojai negauna algų, trūksta pinigų visur ir visiems, būtų nepateisinama prabanga. Siūlomas “gaubto” projektas, nors funkcionaliai beprasmis, irgi kainuotų dešimtis milijonų. Tokia muliažinė statyba, be kita ko, sukeltų tarptautinės visuomenės pajuoką.
Tai ką gi daryti? Esama padėtis diktuoja vienintelį sprendimą: užfiksavus atkastus rūsius nuotraukose ir vaizdajuostėse, šią teritoriją užpilti smėliu, vėl atidaryti praėjimus anapus Katedros ir ten įrengti stendus su požemio grožybėmis. Statyti rūmus, kurių lygiai 200 metų niekas nematė, tėra visuomenės apgaudinėjimas."
Teikiu straipsnio ištrauką.
"Rūmų atstatymo idėja kilo 1987 m. Tuomet Atgimimo euforijos aušroje atrodė, kad tai padaryti bus visai nesunku. Argumentų statybai ilgai neieškota. XVI ir XVII amžiuje apie šimtą metų rūmuose buvo Lietuvos kunigaikščių rezidencija. To ir užteko. Apie tai, kad Katedros aikštės situacija negrįžtamai pasikeitė, mažai ką domino. Kaip ir būsimojo statinio paskirtis, pagaliau – pinigai, už kuriuos tie rūmai turėjo būti pastatyti.
Dėl Valdovų rūmų sunykimo ir galų gale nugriovimo, kad ir netiesiogiai prisidėjo pats L.Stuoka-Gucevičius, pastatęs tokią ryškią architektūros dominantę – Vilniaus katedrą, kad užpakaly tarp Katedros ir kalno įsispraudę Valdovų rūmų griuvėsiai buvo nepriimtini jau ir to meto architektūros teorijai ir praktikai. Dar prieš Katedros atidarymą jie buvo nugriauti. Net jei pastatysime rūmus iš naujo, Katedra vis tiek dominuos, o rūmai atrodys lyg kitos epochos svetimkūnis, užgrūstas pačioje nedėkingiausioje aikštės vietoje. Vaizdžiai kalbant, jei Stuoka būtų gyvas, jis tikrai neleistų tokios architektūrinės disharmonijos. Atstačius XVI a. rūmus, architektūrinės logikos vardan tektų paaukoti dabartinę Katedrą. Bet tai jau būtų absoliuti nesąmonė.
Kas galėtų būti būsimuosiuose rūmuose? Niekas nežino. Anksčiau buvo kalbama apie Prezidento rezidenciją, reprezentacinius priėmimų namus. Laikyti tokias statybas pirmos būtinybės objektais, kai studentai mokosi šaltose auditorijose, mokytojai negauna algų, trūksta pinigų visur ir visiems, būtų nepateisinama prabanga. Siūlomas “gaubto” projektas, nors funkcionaliai beprasmis, irgi kainuotų dešimtis milijonų. Tokia muliažinė statyba, be kita ko, sukeltų tarptautinės visuomenės pajuoką.
Tai ką gi daryti? Esama padėtis diktuoja vienintelį sprendimą: užfiksavus atkastus rūsius nuotraukose ir vaizdajuostėse, šią teritoriją užpilti smėliu, vėl atidaryti praėjimus anapus Katedros ir ten įrengti stendus su požemio grožybėmis. Statyti rūmus, kurių lygiai 200 metų niekas nematė, tėra visuomenės apgaudinėjimas."
su sveiku protu tie rumai kaip tik ir prasilenkia. kas state ta gargara? socdemai! reikalauti atsakomybes, rinkimai gi arteja! 50 mln. ismetyta!
Valdovų rūmai – nelegali statyba