Kalėjimų departamentas įvairių taupymo programų ėmėsi jau ne prieš vieną mėnesį. Sumažinus biudžeto lėšas, įkalinimo įstaigos bene pirmiausia pradėjo rimčiau taupyti elektros energiją.
„Nuteistųjų nuosavų elektros prietaisų – televizorių, virdulių, barzdaskučių – dar neuždraudėme, bet nuolat raginame „zonos“ gyventojus taupyti, – pasakojo Marijampolės pataisos namų direktoriaus pavaduotojas Zenonas Kunca. – Darbuotojai labai dažnai vaikšto po patalpas ir patys išjungia paliktus televizorius, užgesina šviesą, nes nuteistieji buvo įpratę, pavyzdžiui, išeiti sportuoti ar į valgyklą ir palikti.“
Daugelyje įkalinimo įstaigų, kruopščiai peržiūrėjus patalpų apšvietimą, pamažinta šviečiančių lempų – paliktos veikti kas antra, kai kur – kas ketvirta. Priklauso nuo patalpos dydžio, joje įrengtų šviestuvų skaičiaus ir patalpos paskirties.
Kybartų pataisos namuose (Vilkaviškio sav.) imtasi kur kas griežčiau taupyti elektrą. Čia nuo 9 iki 12 valandos, kada elektros kaina yra pati didžiausia, elektra kasdien išvis atjungta. Ji būna palikta tik tualetuose ir kai kuriuose koridoriuose.
Kybartuose nuteistiesiems nebeleidžiama savo virdulių naudoti kambariuose – tik virtuvėje. Visi perspėti, kad iš tokią tvarką pažeidusių vyrų virduliai bus atimti. Taip pat nebeleidžiama įsigyti naujų elektros prietaisų, jeigu senieji jau sugedo, iš kambarių išimti šaldytuvai.
Tačiau nuteistieji priešinasi tokiai elektros taupymo programai. Jie nepatenkinti, kad dieną nebegali sėdėti prie televizorių ar, kada panorėję, patogiai išsivirti arbatos. Vasarą dėl to net bado streiką buvo paskelbę. Nepaklusniausieji bando naudotis vadinamaisiais „krokodilais“ – kai į kibirą su vandeniu įkiša vos ne plikus elektros laidus ir verdančio vandens sulaukia per kelias minutes. Tokie savadarbiai prietaisai sunaudoja ypač daug elektros. Darbuotojai, aptikę „krokodilus“, juos konfiskuoja.
Nori dažniau maudytis
Dideliam būriui nuteistųjų nepatinka ir įprasta tvarka dėl galimybės praustis po karštu dušu. Tai leidžiama kartą per savaitę. Kaliniai norėtų karštai praustis dažniau.
Kybartų pataisos namuose taupant jau ketinama sumažinti ir galimybę nuolat turėti šaltą vandenį, išskyrus tualetuose ir prie jų esančiose prausyklose. Kitose patalpose vandenį tam tikru laiku ketinama atjungti.
Pareigūnai Kybartuose bandė taupyti vandenį, protarpiais užrakindami prausyklas. Nuteistieji tam brutaliai pasipriešino – laužė užraktus, plėšė duris, vogė įrankius. Tuomet kaliniams dar kartą buvo paaiškinta: prausyklos vėl bus rakinamos, jeigu vanduo iš kranų nuolat tekės upeliais! Direktorius pateikė ir skaičius: lyginant vandens suvartojimą pernykštį rugpjūtį ir šiųmetį, šiemet, kai pradėta aktyviau taupyti, vandens buvo sunaudota... beveik 800 kubų daugiau.
Kai kuriose įkalinimo įstaigose jau pakeisti senieji vandens kranai į modernius – šie patys išsijungia, jeigu ilgiau leidžiamas vanduo. Nepatogu praustis, bet – taupu.
Pareigūnai teigė labai laukiantys, kada Seimas patvirtins jau senokai parengtą projektą, pagal kurį numatyta (kaip ir užsienyje), jog už įvairias buities paslaugas įkalinimo įstigose nuteistieji patys turės mokėti simbolinę kainą.
„Gal tada nuteistieji greičiau išmoks taupyti, – vylėsi E. Žalys. – Nelengva su jais. Nors jie tvirtina, kad viską supranta ir yra sąmoningi, tačiau daro atvirkščiai“.
Maistas nesuprastėjo, sąskaitos nepamažėjo
Krizės vėjai dar nešmirinėja ir po įkalinimo įstaigų valgyklų puodus, nepučia jie ir daugumos nuteistųjų asmeninėse sąskaitose.
Tie kaliniai, kurie maitinasi įstaigos valgykloje (dalis nuteistųjų atsisakę valgyklos maisto ir minta tik savuoju), maistą gauna pagal Kalėjimų departamento specialistų sudarytus meniu. Pareigūnai teigia, kad lėšos, skirtos kalinių maitinimui, dėl krizės nesumažėjo, tačiau atsisakyta kai kurių produktų – jie pakeisti pigesniais, bet kaloringumas išlieka toks pats. Šitaip buvo atsisakyta, pavyzdžiui, jautienos (dabar vištiena), menkės (dabar silkė), ryžių (dabar kruopos) ir panašiai.
Įdomu tai, kad kaliniams niekada nebus patiektas vakarykštės dienos pašildytas maistas, nors po pietų ar vakarienės jo nemažai ir liko. Taip seniai numatyta pagal maitinimo ir higienos normų reikalavimus. Šie skelbia, kad įkalinimo įstaigose pagamintas maistas turi būti suvartotas per dvi valandas. Tokia nuostata, ne paslaptis, ypač siutina skurstančius šalies pensininkus, kurie namuose minta net ne vieną, o kelis kartus atšildytu maistu. Ypač dabar – krizės laikais.
Papildomo maisto kaliniai nusiperka „zonoje“ veikiančioje parduotuvėje. Pareigūnai tvirtino: šių parduotuvių apyvarta dėl krizės nesumažėjusi. Tad ir neatrodo, kad sunkmetis palietė kalinius, galinčius nuolat pirktis kavą, arbatą, cigaretes, saldumynus. Yra nemažai nuteistųjų, kurie per savaitę parduotuvėje palieka vidutiniškai po 100 litų.
Kalbinta vienų pataisos namų ilgametė buhalterė, nenorėjusi viešumo, teigė negalinti atsistebėti, kokios didelės kai kurių kalinių asmeninės sąskaitos – tūkstantinės! Tokių net anksčiau nebūdavę. Jas papildo ir kalinių artimieji, ir nusikaltėliai bendrininkai, išvilioję pinigų iš telefoniniais sukčiais patikėjusių senukų.
Kalinių sąskaitų „judėjimą“ matanti buhalterė pasakojo pastebėjusi ir absurdiškų dalykų. Štai vienas nuteistasis, siekdamas galimybės anksčiau išeiti į laisvę, alimentus savo vaikams moka tais pinigais, kuriuos jam ką tik atsiuntė... sugyventinė. Manoma, ši „patirtis“ turėtų išplisti.
Krizė nekirto per jausmus ir meilę
Dar pastebėta, kad krizė, atrodo, niekaip nepakenkė kalinių bendravimui su artimaisiais. Tie, kurie buvo lankomi anksčiau, tebėra taip pat aktyviai lankomi ir dabar. „Net lankytojų atgabenamų vaišių nešuliai dėl krizės nesumažėjo, – teigė marijampolietis pareigūnas Z. Kunca. – Kad vaišes atsineštų rankomis, dar nebūna – visi tebetraukia ratukais“.
Panašiai pasakojo ir keli kitų tokių įstaigų vadovai. Tik Kybartų pataisos namų direktorius E. Žalys teigė pastebėjęs, kad į ilgalaikius pasimatymus atvykę artimieji vis dažniau nebepasilieka nakvoti – „apsisuka“ per vieną dieną. „Gerai primaitina nuteistąjį ir išvažiuoja, – sakė E. Žalys. – Gal čia krizės nuotaikų padarinys?“
Tačiau santuokų „zonoje“ nesumažėjo. „Kaip tik ir tuoktis per krizę „zonoje“ – šypsojosi Z. Kunca. – Juk pigiau!”
O E. Žalys teigė galintis tik stebėtis, kad žmonas gauna ir vyresnio amžiaus, ir ligoti, ir už itin sunkius nusikaltimus nuteisti kaliniai. Direktoriui keistai atrodo tokios santuokos, kai jaunoji, atvykusi tuoktis, paprašo leisti jai... pirmą kartą pasimatyti su būsimu vyru. Tokie santuoka pasibaigę akli pasimatymai, kaip neslėpė pareigūnai, „turi savo skaičiuotę“. Šią užuominą turbūt paaiškina toks nesenas faktas, kai į Kybartų pataisos namus atvykusi pasimatyti su sutuoktiniu garliaviškė jo nepamatė, nes moters išeinamojoje angoje buvo rasta „dovanėlė“ – paketėliai su kvaišalais. Ši moteris su vyru susituokė „zonoje“.
Pareigūnai teigė, kad ilgalaikių pasimatymų nemažėja – jiems skirti kambariai beveik visada užimti, užsisakius iš anksto, eilės tenka laukti kone mėnesį.
Gera tendencija, greičiausiai atsiradusi dėl krizės ir sunkmečio – vis daugiau nuteistųjų pageidauja darbo. Anksčiau dirbantys kaliniai lyg ir neturėjo autoriteto kitų akyse.
Tik faktai:
2009 m. pradžioje biudžetas Kalėjimų departamentui buvo sumažintas 3,5 mln. litų, vėliau – dar 16,5 mln. litų.
Lietuvoje veikia 15 įkalinimo įstaigų. Jose yra 9062 vietos, o nuolat užimta būna apie 8000.
100 000 Lietuvos gyventojų tenka 234 įkalinti asmenys.
Vienam nuteistajam valstybė skiria apie 64 litus dienai, o per metus vienam susidaro 23 300 litų (asmens apsauga, priežiūra, personalo darbo užmokestis, mityba, medicinos išlaidos ir kita).
96 proc. nuteistųjų – vyrai, 4 proc. – moterų. Daugiausia praradusiųjų laisvę (37 proc.) – nuo 21 iki 30 metų amžiaus.
Kiekvienam įkalintam nuteistajam, kuris neturi pinigų savo sąskaitoje, valstybė skiria iki 39 litų siekiančią vienkartinę išmoką.
Irena Zubrickienė
