Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Nešini kibirais keliskart per dieną Vaišvydavos gyventojai vykdo ypatingą misiją, nes, kaip sako, pavasarį ten vyksta „kūdros orkestro gastrolės“.
Suvienijo bendruomenę
Taip žmonės gelbėja varles ir rupūžes, kurios migruoja iš miško į tvenkinį neršti, o po to skuba atgal.
„Šitos iniciatyvos pavadinimas yra „Varliukų taksi“ – tai ir užkabino visus, kadangi reikia tą pagautą varlytę pernešti, tai mes už taksi vairuotojus nešame varlytę į kitą kelio pusę“, – TV3 žinioms pasakojo Vaišvydavos gyventojas Kęstutis Kluonis.
Į vietinių iniciatyvą atsiliepia vis daugiau žmonių.
„Jei geras oras, mes su mama einam ir 4 kartus per dieną, kiti kaimynai pagal galimybes, kiti po darbų. Vieną dieną buvo rekordas – buvo apie 600 rupūžių“, – sakė Vaišvydavos gyventoja Edita Paičiūtė.
Žūsta tūkstančiai
Didžiausia kliūtis varliagyviams – kelias, kurį bandydami įveikti šimtai varliagyvių žūsta po automobilių ratais. O eismas čia gan intensyvus. Gyventojai atviri – vaizdas būdavęs klaikus.
„Baisus vaizdas būdavo, kol nebuvo užtverta, tiesiog juodas kelias būdavo, galvoju, Dieve mano, kokie tie žmonės, važiuoja ant varlių – juk gyvas daiktas“, – dievagojosi Vaišvydavos gyventoja Laimutė Serafinaitė.
Pasak gamtininkų, varliagyvių užauga ir taip mažai, o dar dalis jų neišgyvena.
„Neršti keliauja varlė, kuriai nemažiau 3–4 metai, tiek praėjo, kol subrendo. Jeigu suaugusi varlė pievinė išneršia iki 2 000 ikrelių, iš jų iki tokio brandaus amžiaus išaugs gal dešimt“, – sakė gamtininkas Selemonas Paltanavičius.
Tad gamtą mylintys vaišvydaviškiai dabar saugo mažuosius ekosistemos gyventojus nuo pražūties ir pavasarį įrengia maždaug 400 metrų ilgio tvorelę, kad varliagyviai tiesiai ant kelio nešoktų.
„Priversti buvom jau kelinti metai iš eilės tą akciją daryti, kad varliagyvius išsaugoti...“, – tikino seniūnaitis Vytautas Katukevičius.
„Kiekvieną savaitgalį būdavo talkos, tai parašai, tokią ir tokią valandą bus, ateikit, kas galit, kas norit – ir tas nuostabu“, – vietinių geranoriškumu džiaugėsi Edita Paičiūtė.
Pakomentavo keistą varlių eglesį
Gyventojai sako, smagu stebėti, kaip patelės net suplūkę savo vyrus ant kupros tempia.
„Patinėlis įsikabina patelei tvirtai ir neprileidžia kitų varlių, nori užsiimti vietą ir poruotis, – šią varlių elgseną pakomentavo S. Paltanavičius. – Iš karto pasirenkamas patinėlis, tarsi pora, ir jiedu keliaus iki vandens, nes būna taip, kad atkeliauja ir iš karto neršia – patelė leis ikrus, o patinėlis apvaisins“.
Žmonės kasdien apžiūri patvorius – į kilnų darbą jungiasi vis daugiau kaimynų. Sako, pernai pernešė apie 3 000 varliagyvių, o gamtininkai žavisi tokiu žmonių supratingumu.
„Apsauga reikalingiausia tose vietose, kur jos migruoja, kur didžiausias susikaupimas, nereikia aptverti visų kelių, nes neįmanoma“, – tikino Kauno marių regioninio parko atstovas Evaldas Makrickas.
Pasak gamtininkų, varlės už pagalbą tikrai atsidėkoja nes žmones apsaugo nuo tų gyvių, kurių žmonės nemėgsta.
„Sugauna visokių vabzdžių ir uodų, ir kitų skraidančių vabzdžių, kurių žmonės nelabai mėgsta. Jei kažkokia rūšis išnyktų, ar tos pačios varlės, tai mums būtų blogiau, vabzdžių antplūdis“, – sakė Kauno marių regioninio parko atstovas Evaldas Makrickas.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:
