Šalia Vilniaus, Dūkštose gyvenanti Teresa, pasiėmusi pintinę, skuba skinti raudonų serbentų. Juos tikisi parduoti pakelėje. Ir taip ruošianti visą užaugintą derlių – ne tik uogas bet ir lysvėje užaugintas pupeles, pomidorus, agurkus, ar česnakus. Viskas skinama paskutinę minutę, kad žmonės gautų kuo šviežesnių vaisių ir daržovių.
Tačiau, ar pavyks parduoti savo išpuoselėtas sodo ir daržo gėrybes – neaišku. Moteris neslepia apmaudo, kartu su kitais kaimo žmonėmis stoja prekiauti ir nesąžiningi vietos prekeiviai.
„Yra nesąžiningų konkurentų. Atveža iš bazės tą produkciją, pateikia kaip savo užaugintą. O ji yra žinokit labai... kokia... išvaizdi. Primaitinta viskuo. O mūsų produkcija, ji neprimaitinta, ji yra tokia, kokia ji yra. Kokia užaugo, ir kokią Dievulis davė. Laistymas ir viskas“, - savo daržoves giria Teresa Šarynska.
Ir parduoda atvežtinius vaisius ar česnakus, svogūnus bei pomidorus, kaip aiškina moteris, nesąžiningi prekeiviai kur kas brangiau, nei tie, kas pateikia savo produkciją.
„Brangiau. Nes kai buvo, pavyzdžiui, sezone braškės lenkiškos po eurą, tai po tris, po du su puse. Nes čia savo užaugintos“, - priduria Teresa.
Netrukus įsitikiname ir patys. Viešojo transporto stotelėje, veikia nelegalus turgus. Čia pat šalia judrios gatvės stovi šeši prekeiviai.
Tiesa, ne visi prekybininkai su malonumu sutiko papasakoti ar tikrai prekiauja savo užaugintomis daržovėmis. Kai kurie mus pamatę tiesiog nėrė į krūmus.
Ir lyg tyčia bėgti pasileido tie, kurie įtariami apgaudinėjantys pirkėjus tvirtinimais, esą parduoda su meile užaugintas šilauoges, pomidorus, bulves, kitas daržoves. Ne itin svetingai mus pasitiko ir kiti prekeiviai.
„Bulvės mano, agurkai, morkos. Daug neturiu. O tie va, kurie pabėgo su šilauogėm, ne mūsų reikalas“, - sako prekeivė Alina Gaiden.
Ir tuoj stojama dar labiau ginti bėglius likimo valiai palikusius visą produkciją.
„Mano nuomonė tokia, kas supranta, to neapgausi. Kas nesupranta, tas įsivaizduoja, kad braškė auga nuo sausio iki sausio pas mus Lietuvoje. Kas supranta to neapgausi ir jis eina ten, kur prekė kuri jam patinka. Gi nesakysiu, imk mano bulvių, nes čia mano, o to va iš bazės, tai to neimk“, - komentuoja savo užaugintą produkciją parduodanti Česlava Butkievič.
Panašu, kad apgauti pirkėjus ne taip ir sudėtinga.
„Sako, kad lietuviškos dažniausiai. Bet neaišku, kaip iš tikrųjų yra. Būna, kad netikim, įtarinėjam“, - pasakoja pirkėjas.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba sako, kad perkantieji turėtų būti kur kas atidesni. Nes atvežtinės produkcijos tokiuose turgeliuose niekas nekontroliuoja, nes ji yra nelegali. Tad čia pirkdamas pirkėjas, kaip patariama, visada gali reikalauti,sertifikato, kad parduodantysis prekiauja savo produkcija. Tiesa, garantijos, kad jis nebus savo prekių sumaišęs su įvežtinėmis niekas neduos. Legaliose turgavietėse bent inspektoriai tokius prekiautojus tikrina, o štai tokiose, niekas. Todėl prašoma apie tokius asmenis pranešti Valstybinei maisto ir veterinarijos inspekcijai.
„Būtina pranešti, nes tai yra pažeidimas. Neteisingas kilmės šalies nurodymas, tai yra pažeidimas. Nes labai dažnai pardavinėjami iš mūsų kaimyninės šalies Lenkijos, produktai tikrai ateina gerokai pigesni. Jiems išeina pigiau užsiauginti daržoves, negu mūsų ūkininkams. Tai yra pažeidimas“, - situaciją vertina Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovė Aurelija Drumstienė.
Taigi nusipirksite supuvusių vaisų, uogų ar daržovių, pasiskųsti neturėsite kam.
