Mano sūnui išgėrinėjimai prasidėjo kur tai nuo 17 ar 18m.Gėrė tėvas jo.Skaitau,kad tai įgimta.Dar nebuvo prasigėręs,kai išgėrus per brolio vestuves pamačiau,kad šis mano sūnus gyvenime saikingai išgerti negalės.Šiandien jis žlugęs,prasigėręs visai,visų paliktas,jam jau virš 40.Aš.kaip motina,nemiegu naktimis dėl šios jo bėdos,bet padėti niekuo nebegaliu.Kol galėjau,visur važiavom,gydėmės,rėmiau kaip beišmanydama.bet viskas veltui.Kad kas pasikeis,net nebetikiu.Tik guluosi ir keliuosi su baime,ar kas nepraneš,kad mano sūnaus jau nebėra.Mus skiria virš 100km.Ir dabar,jau tik 2val,30min.aš nebemiegu,negaliu miegoti.man pačiai jau reikia gyd,pagalbos.Suprantu,kad tai jau nebe vaikas,bet motinos širdis tirpsta kas dieną.Visgi skaitau,įvertinus tai,kiek buvo dėta pastangų išlipti iš šio liūno,kad tai baisi,nepagydoma bėda.

Straipsnis niekinis! Isverstas is rusu kalbos su google verteju :)

Vaikams dabar viskas leidžiama nuo pat gimimo. Tokia mūsų liberali politika. Tai ko mes čia skundžiamės ir nerimaujame.